Portalui lrytas.lt susisiekus su vadovėlio „Eureka“ bendraautoriumi, biologu, pedagogu Edvardu Baleišiu, paaiškėjo, kad informacija apie šuns veislę vadovėlyje pateikta remiantis šaltiniais internete. Tačiau autorius nepatikslino – kokiais. Primename, kad vadovėliui „Eureka“ – jau daugiau nei dešimtmetis, jis atnaujintas, tačiau informacija – nepakeista.
„Naudojausi šaltiniais iš interneto. Bet nemanau, kad vienam sakiniui apie šunį reikalingi šaltiniai. Tai yra tik vienas sakinys apie veislę“, – teigė E. Baleišis.
Veisėjai nepasako visko ir tik nori pasipelnyti
Pasiteiravus, ar sudarant šunų veislių aprašymus, vyko konsultacijos su kinologais, vadovėlio autorius tikino nemanantis, kad rašant kelis sakinius apie šunį rašant reikalingos tokios konsultacijos.
„Jei rašyčiau išsamų aprašą, tada reiktų“, – tvirtino biologas.
Jo teigimu, kinologai labai mylį tą veislę, todėl ir nemato jos trūkumų.
„O kaip žinia, meilė yra akla. Be to, kiekvienas veisėjas tik nori išaukštinti savo šuns veislę, nes tai yra verslas. Kuo naudingesnė apie tą veislę informacija, tuo lengviau daryti verslą“.
Remiasi informacija ir iš Wikipedia
Anot E. Baleišio, kiekvienam šeimininkui jo šuo yra pats geriausias, draugiškiausias, puikiausias.
„Bet kinologai nėra paprasti šunų augintojai. Jie domisi veislės standartais, veislės istorija. Jie puikiai žino, kam tas šuo buvo išveistas. Bulterjeras – tai kovinis šuo. Jo pradininkas Jamesas Hinksas buvo kovinių šunų augintojas, veisėjas. Ši veislė išveista bulių pjudymui. Kovinių šunų sąraše, jei pažiūrėsite „Wikipedia“, bulterjeras yra įtrauktas“, – šaltinius internete citavo vadovėlio autorius.
Kovinis ir taškas
Vadovėlio autorius E. Baleišis, tikino, kad joks FCI (Tarptautinės kinologų federacijos – red. past.) kinologas negali paneigti, kad tai kovinis šuo.
„Taip, ta veislė nėra kaip prieš šimtą metų, bet tai kovinė veislė“, – tvirtino pašnekovas.
E. Baleišis pabrėžė, kad vien šuns eksterjeras jau rodo, kam šuo buvo išveistas, o ir charakteris – „ne pyragai“.
„Kalbant apie bulterjero charakterį, tai nėra Dievo avinėlis. Ir tą žino patys veisėjai. Tai ne auksaspalvis retriveris, ar taksas. Pačio šuns eksterjeras, galingas žandikaulis, kresnas, stambus, galingas kūno sudėjimas rodo, kad jis sukurtas su tam tikru tikslu.
Geri veisėjai žino problemas. Jauni šuniukai turi būti socializuojami, auklėjami, nauji šeimininkai turi būti įspėjami, kad jis turi būti dresuojamas. Jei atleisi vadžias, jis pradės bandyti ribas“, – tikino biologas.
Iš portalo lrytas.lt žurnalisto sužinojęs, kad Lietuvoje yra du sertifikuoti, kaniterapijai skirti bulterjerai, E. Baleišis tikino, kad tai tik išimtis. „Liūtai irgi cirke vaidina“, – atsakė vadovėlio autorius.
Bulterjerai – kaniterapijos pažibos
Veterinarijos gydytoja, sertifikuotų kaniterapijai skirtų bulterjerų augintoja Vaida Velykytė pasakojo, kad bulterjerus augina jau 15 metų.
„Kai tik susipažinau su bulterjerais, patraukė jų specifinė išvaizda, o su laiku supratau, kad tai ypatingi šunys. Su gyvūnais susietas visas mano gyvenimas, nes visada namie buvo gyvūnų, be to dirbu veterinarijos gydytoja, turiu bulterjerų veislyną „Provokacija“. Tačiau veisimas nėra mano pagrindinė veikla ir nesiekiu „pagaminti“ daug šuniukų. Veislyno tikslas ne kiekybė, bet kokybė, t.y. yra sveiki, stiprūs ir gero temperamento šuniukai“, – sakė V. Velykytė.
Apie bulterjerus ir jų paskirtį kaniterapijoje skaitykite interviu.
- Koks tai šuo – bulterjeras? Koks jo charakteris? Kokia jo kilmės istorija?
– Išradingi, protingi ir juokingi. Nors visą gyvenimą gyvenu su šunimis, bet bulterjerai nėra tradiciniai šunys. Tai nėra universalus, bet kuriam žmogui tinkamas šuo. Reikia daug kantrybės, išradingumo ir itin gero humoro jausmo, kad jaustumeisi laimingas turėdamas tokį šunį.
Kadangi veislės pradžia buvo šunų kovoms veisiamų buldogų ir terjerų mišrūnų suvienodinimas, tai iki šiol išliko raumeningas kūnas ir tvirtas stotas, bei noras varžytis. Šiuolaikinis bulterjeras yra drąsus, stiprus, draugiškas ir dėmesio trokštantis šuo.
Agresija ar baikštumas yra charakterio ydos, kurios nebūdingos veislei. Taip pat tai nėra sarginis šuo, nes neturi įgimto nepatiklumo svetimiems žmonėms. Tai šuo, kuris mielai darys viską kartu su šeimininku.
- Žmonės, pamatę bulterjerą, neretai traukiasi į šoną. Kokia žmonių reakcija į Jūsų šunis?
– Tie, kurie nemėgsta šunų arba linkę vertinti pagal išankstinius nusistatymus dažnai traukiasi nuo visų „baisiau“ atrodančių didesnių šunų. Neretai žiniasklaidoje pasirodo straipsniai apie incidentus, susijusius su šunimis, tačiau nepasidomima, kokia tiksliai veislė su tuo susijusi ir ar tai buvo grynaveislis gyvūnas. O kai klaidingai straipsnį apie šuns sužalotą vaiką iliustruoja didelė bulterjero nuotrauka, visuomenė ima manyti, kad šie šunys yra „šlykštūs kiauliasnukiai žudikai“.
Nesvarbu, kad bulterjerai retai kada būna iš tiesų susiję su tuo. Visa laimė, kad vis daugėja besidominčių žmonių, kurių nuomonė apie veislę gera. Kuo daugiau žmonių sutinka gerą, draugišką bulterjerą, tuo daugiau jų supranta, kad pasakojimai apie „kaimyno brolio agresyvų bulterjerą“ tėra tik išgalvota istorija.
Susipažinę su keletų tikrų veislės atstovų žmonės paprastai pakeičia savo nuomonę apie veislę ir išsiskiriant pasako, kad niekada negalvojo, jog jie yra tokie draugiški šunys.
- Yra paplitusi nuomonė, kad bulterjerai yra agresyvūs, koviniai, pikti, sunkiai dresuojami. Ką manote apie tai?
– Agresyvių individų pasitaiko visose veislėse ir dabar vis daugėja agresyvių mažų veislių atstovų. Bulterjerų praeitis nereiškia, kad jie yra koviniai dabar.
Grynakraujai bulterjerai nedalyvauja kovose nuo 1900 metų, todėl vadinti juos koviniais yra neteisinga. Beveik visos veislės pačioje pradžioje, kai tik atsirado, turėjo kiek kitokias paskirtis nei dabar. Pudelis buvo medžioklinis šuo, Jorkšyro terjeras darbavosi fermoje gaudydamas žiurkes, mastifų protėviai dalyvavo karo mūšiuose.
Beje, visų sarginių veislių dar ir dabartinė paskirtis yra būti nepatikliais ir nemėgti svetimų žmonių, todėl jie yra labiau pavojingi žmogui.
Tačiau būtina prisiminti, kad visada už pikto, neišauklėto, blogai besielgiančio šuns yra neatsakingas savininkas, kuris neauklėjo, nesocializavo, o gal net ir traumavo savo šunį.
Perdėtas mylėjimas, lepinimas ir šuns sužmoginimas kenkia lygiai tiek pat, nes šuo nežino kaip jam elgtis, jis negauna nurodymų, nėra valdomas ir stresinėje situacijoje gali imti gintis pats. Net ir labai gerų veislių atstovai būna agresyvūs, todėl vis tiek yra labai svarbu auklėti ir prižiūrėti savo augintinį.
Būtina gerbti aplinkinius ir pasirūpinti, kad tavo šuo nekeltų nepatogumų kitiems.
Dėl dresūros, tai visiška netiesa, kad bulterjeras yra neauklėjamas. Žmonės, įpratę prie tarnybinių veislių, „nurašo“ bulterjerus kaip kvailus šunis, nes tikras buliukas užsispirs kaip ožka ir nieko nedarys, jeigu nerasi, kuo papirkti, motyvuoti šunį. Bet viskas yra įmanoma, o neretai netgi nėra ir sunku.
- Jūsų šunys yra nepaprasti bulterjerai. Jie – kaniterapijai skirti šunys?
– Mano namuose gyvena dvi kalaitės, išlaikiusios sudėtingą kaniterapinio šuns testą ir turinčios sertifikatus, kad jos gali atlikti šitą darbą. Priklausome Kaniterapinės Pagalbos Centro komandai. Jos ir kiti mano šunys yra mano džiaugsmas ir pasididžiavimas.
- Kas tai yra kaniterapija?
– Kaniterapija – tai vienas terapijos metodų (taip pat, kaip yra dailės terapija, šokio terapija ir pan.), kai procese dalyvauja specialiai tam paruoštas šuo.
- Kaip šuo tampa kaniterapiniu? Koks jis turi būti?
– Kaniterapinis šuo turi būti paklusnus, kad būtų lengvai valdomas. Itin stabilios psichikos, šuo negali rodyti agresijos, negali bijoti ar būti nervingas. Taip pat privalo būti bendraujantis ir ieškantis kontakto. Tokiam darbui netinka hiperaktyvūs šunys. Laikomas testas patikrina šuns galimybes ir reakciją į įvairias situacijas. Vis dėlto kaniterapinis šuo turės eiti į ligonines ir mokyklas, viešus renginius, turi nereaguoti į daugybę dirgiklių, išlikti valdomas ir nejausti streso.
***
Primename, kad Lietuvos kinologų draugija dėl leidinyje esančios informacijos išreiškė oficialią poziciją.
„Vadovėlio rengėjų kompetencijos trūkumas – akivaizdus. Tikėkimės, kad to vadovėlio mokyklos jau nebenaudoja arba artimiausiu laiku nebenaudos. Dažnai vadovėlių rengėjai remiasi visokiais vertalais, nepatikimais interneto šaltiniais. Taip neturėtų būti. Jaunas žmogus turėtų būti ugdomas gėrio, meilės ir pagarbos visiems gyvūnams principais, o ne supriešinimo, gąsdinimo gyvūnais ir dar pateikiant klaidinančią informaciją“, – teigė LKD atstovė spaudai Aurelija Staskevičienė.
Daugiau apie tai skaitykite čia: Panevėžietė pasibaisėjo pamačiusi, kas parašyta penktokų vadovėlyje
