Vienoje pakuotėje gražgarsčių, kurios, kaip skelbiama, išaugintos Lietuvoje, Justė išvydo sraigę. Iš pradžių pakuotę su gyviu moteris ketino nunešti prekybos centro darbuotojai, kad išimtų ją iš apyvartos. Bet tada pagalvojo, kad veikiausiai pakuotę salotų sunaikins su visa sraige.
Kadangi gyvūno pagailo, moteris nusipirko salotas su visa sraige. Grįžusi į namus augintinei, pakrikštytai McXena, iš stiklainio nuo agurkų marlės ir kempinėlės augintinei padarė laikiną terariumą, o kad įnamė nebadautų, įdėjo ir šešių rūšių salotų.
Kai naujosios augintinės nuotrauka ir jos atsiradimo istorija Justė pasidalijo su savo „Facebook“ bičiuliais ir sekėjais, komentarų sulaukė įvairių.
Vieni džiaugėsi augintinės įsigijimo istorija ir pasakojo apie savo patirtį, auginant panašius gyvius, kiti juokavo, kad sraigė liudija apie tai, kad salotos buvo ekologiškos, tai yra, niekuo nenupurkštos.
Visgi labiausiai sraigė suneramino gamtosaugininkus, kurie jos šeimininkę įspėjo jokiu būdu jos nepaleisti į laisvę.
Esą daržovės gali būti importuotos iš svetur, o su jais atkeliavę gyviai – invazinių rūšių atstovai, galintys vietinėms rūšims ir ekosistemai pridaryti labai daug žalos.
Aplinkos apsaugos agentūros Gyvosios gamtos leidimų skyriaus vyr. specialistė Toma Bulauskienė patvirtino, kad nuogąstavimai dėl žalos, kurią gali padaryti sraigė, pagrįsti.
Pasak specialistės, visos mūsų šalyje esančios invazinės gyvūnų ir augalų rūšys, keliančios grėsmę vietinėms rūšims, į mūsų šalį pateko dėl neatsargaus ar nesąmoningo žmonių elgesio.
Vienos atkeliavo netyčia, tarkim, su mediena ar buvo atplukdytos laivais per balastinius vandenis, kitas žmonės parsivežė tyčia, kaip gražius augalus ar gyvūnus, tačiau nežinodami kokią žalą gali padaryti gamtai.
„Pavyzdžiui, žmonės atsiveža augalų, pasodina juos darželiuose ar gėlynuose, o tolimesnis jų plitimo greitis gali būti nesustabdomas. Taip paplito ir Sosnovskio barštis, visiems gerai žinomas lubinas. Labai svarbu paminėti, kad su šiais gyviais ar augalais gali patekti ir įvairūs parazitai ar ligos“, – atkreipė dėmesį T.Bulauskienė.
Pajūrio regioninio parko vyriausiasis ekologas Erlandas Paplauskis taip pat patarė sraigės jokiu būdu nepaleisti į laisvę. Jau ir taip nemažai invazinių rūšių pridarė mums daug bėdų.
Viena jų – ispaninis šliužas. Apie tai, kaip sudėtinga juos išnaikinti, lrytas.lt rubrikoje „Gamta“ rašėme jau anksčiau. Apie tai galite pasiskaityti čia.
„Gargžduose piranijas (šią istoriją taip pat aprašė „Gamta“. Apie tai galite skaityti čia, – G.B.) į karjerą paleido. Gerai, kad jos žiemos neišgyvena. Prie Lentvario buvo paleistas ir nuodėgulinis grundalas. Neaišku, kokiu keliu pas mus atkeliavo rainuotasis vėžys. Gerai, kad mus žiema saugo nuo pietinių rūšių išplitimo. Bet tas saugiklis vis labiau menksta“, – apgailestavo E.Paplauskis.
Nors iš pradžių Justė ketino savo augintinę paleisti į laisvę, paklausiusi specialistų patarimų ji žada to nedaryti.
O visus, kurie nori parsivežti ir pasisodinti savo darželyje egzotinį augalą arba ketina į laisvę paleisti pabodusį egzotinį augintinį, specialistai įspėja verčiau to nedaryti. Nes jie gali padaryti milžinišką žalą mūsų augalų ir gyvūnų bendrijoms ir visai biologinei įvairovei – vietinėms rūšims.
