Tačiau gali būti, kad klystame, „nurašydami“ senus šunis.
Pastaruoju metu gana dažnai sužinome apie žmones, senjorus, kurie baigia aukštąsias mokyklas, įgyja vairuotojo pažymėjimus, šoka su parašiutu, pradeda lankyti šokių pamokas ar parašo pirmąją knygą. Ir visa tai sulaukus garbaus amžiaus.
O kaip vyresnio amžiaus gyvūnų gebėjimas mokytis? Pasirodo, mokslininkai jau tuo pasidomėjo.
Daugeliui mūsų ne naujiena, kad kuo turtingesnėje ir įvairesnėje aplinkoje auga gyvūnų jaunikliai, tuo intensyviau vystosi jų smegenys – aplinkos įvairovė skatina naujų neuronų formavimąsi.
Tyrimai apie tai, kaip aplinka veikia smegenis, buvo atliekami ir su vyresnio amžiaus gyvūnais.
Pelės paprastai gyvena apie dvejus metus. Tyrėjų komandai ištyrus senesnes peles, kurios antroje gyvenimo pusėje 10 mėn. buvo laikomos „papildytoje“ aplinkoje, kurioje buvo gausu įvairių žaislų, karstyklių, bėgimo ratų ir pan., pastebėta, kad neuronų skaičius jų hipokampe buvo išaugęs penkis kartus. Šios pelės pasižymėjo geresniais mokymosi, tyrinėjimo, judesių ir kitais pelių intelekto rodikliais nei paprastesnėmis sąlygomis laikytos pelės.
Nors ne taip greitai, kaip jaunesnių pelių, jų smegenyse taip pat formavosi nauji neuronai. Tai rodo, kad ilgalaikis aplinkos papildymas turi didžiulę įtaką neurogenezei (naujų neuronų atsiradimui) senstančiose smegenyse skatinti.
Taigi, yra du būdai bendram neuronų skaičiui smegenyse padidinti. Pirmas – užauginant naujus neuronus. Antras – pratęsiant jau esančių neuronų gyvenimo trukmę.
Pelėms praleidus ant bėgimo rato vieną mėnesį, jų hipokampo neuronų skaičius išaugo dvigubai. Iš tiesų bėgimo ratu gyvūnai nebėga, o eina greitu žingsniu. Bėgimo įspūdis susidaro dėl to, kad rato pasipriešinimas yra minimalus. Tai rodo, kad fiziniai pratimai, netgi nelabai sudėtingi, skatina naujų ląstelių gaminimąsi.
Tiriant peles paaiškėjo, kad kiti pelėms pritaikyti žaislai – kamuoliukai ir vamzdeliai – neskatino naujų neuronų augimo, bet lėmė ilgesnę naujai susikūrusių neuronų gyvavimo trukmę atitinkamoje smegenų srityje.
Todėl fiziniai pratimai ir mokymasis veikia papildydami vienas kitą: fiziniai pratimai skatina naujų ląstelių gaminimąsi, o mokymasis padeda joms ilgiau išgyventi.
Galbūt kam nors iš skaitančiųjų gali kilti klausimas: bet kalbama apie peles – kuo čia dėti šunys?
Atsakymas paprastas: tyrimų metu gautos žinios jau buvo pritaikytos senyvo amžiaus žmonių reabilitacijai ir atminties sutrikimų prevencijai. Tiek pelės, tiek žmonės, tiek šunys yra žinduoliai, turintys sudėtingą, tačiau panašią nervų sistemą. Tad visiems mums galioja tie patys dėsniai.
Net jeigu jūsų šuo yra garbaus amžiaus, niekada nevėlu išmokyti jį ko nors naujo. Ir nepamiršti tinkamo fizinio krūvio – kad ir ilgesnio pasivaikščiojimo – jis tinkamai veiks ne tik jūsų augintinio, bet ir jūsų pačių sveikatą bei smegenų veiklą.
