Viskas prasidėjo tada, kai prieš kelerius metus Jenn neteko savo mamos.
Praėjus vos savaitei po liūdno gyvenimo įvykio kankinama sielvarto ji įsigijo pirmąjį triušį ir pavadino jį Betsy.
„Mudvi su mama buvome geriausios draugės. Jos netektis – pats sunkiausias mano gyvenimo etapas. Negalėjau su tuo susitaikyti. Kai jos nebeliko, maniau, kad visas mano gyvenimas grimzta į neviltį, atrodė, kad jo nebeliko“, – pasakojo J.Eckert.
Tuo metu vienintelė priežastis, kodėl ji sugebėdavo rytais atsikelti iš lovos, buvo atsakomybės jausmas.
„Žinojau, kad negaliu savo vos šešių mėnesių triušiuko numarinti badu. Turėjau jį pašerti. Paruošdavau Betsy ėdalo, pašerdavau ir vėl visą dieną gulėdavau ir verkdavau“, – prisiminimais dalijosi moteris.
Vieną kartą Betsy užšoko ant sofos ir prisiglaudė prie šeimininkės. Jenn pamanė, kad triušė pajuto jos sielvartą ir atšuoliavo paguosti.
„Tuo momentu supratau, kokią stiprią gydomąją galią turi gyvūnai“, – sakė moteris.
Po truputį, diena iš dienos, Jenn sugrįžo į normalų gyvenimą. Per tą laiką triušių šeimininkė ėmė dirbti viename sveikatingumo centre, kur terapiniais tikslais naudojami įvairūs gyvūnai.
„Pamaniau, kad ir Betsy tai moka daryti puikiai.
Tad jei ji padėjo man, galėtų pagelbėti ir kitiems“, – nusprendė Jenn.
Vėliau ji tapo savanorių, dirbančių su terapijai skirtais gyvūnais, organizacijos „Pet Partners“ nare.
Ši organizacija terapinio gyvūno sertifikatus išduoda ne tik įprastiems šios profesijos atstovams – katėms ir šunims, bet ir triušiams bei kitiems tam darbui tinkamiems gyvūnams.
Išlaikiusios specialius kursus ir įveikusios egzaminus Jenn ir Betsy 2013 metų lapkričio mėnesį gavo leidimą užsiimti terapine veikla.
Šeimininkė ir triušiukė Betsy ėmė lankytis psichiatrijos ligoninėse, slaugos namuose, universitetuose, nuolatos dalyvavo visuomeninėje veikloje, kur padėdavo autizmo kamuojamiems vaikams ar bendravimo ir socialinių įgūdžių stokojantiems žmonėms.
Kaip tik tuo metu pasitaikė puiki proga įsigyti dar vieną milžinišką triušį.
„Nujaučiau, kad kada nors tokį sutiksiu ir padovanosiu draugą savo mielajai Betsy.
Kai tik sužinojau, kad vienoje prieglaudoje apsigyveno triušis, nuskubėjau ten ir išvydau jį kamputyje susigūžusį, išsigandusį, drebančiomis ausimis“, – pirmosios pažinties akimirką prisiminė Jenn.Tuo metu triušis buvo maždaug pusės metų.
„Vos tik jį pamačiau, supratau, kad šis triušis tuoj pat keliaus su manimi ir turės naujus namus. Netrukus suteikiau jam Walterio vardą. Vėliau, kai ėmiau atidžiau skaityti perėmimo dokumentus, pastebėjau, kad jis pasaulį išvydo lygiai tą pačią dieną, kai mirė mano mama“, – pasakojo triušių šeimininkė.
Įsikūręs naujuose namuose ir susidraugavęs su Betsy Walteris tapo dar vienu terapijai skirtu triušiu.
Terapijai skirtų gyvūnų sertifikatus gavę Jenn triušiai yra itin reti – iš visų 14 tūkstančių terapijai skirtų gyvūnų „Pet Partners“ organizacijoje yra tik 100 triušių.
Prieš kelis mėnesius Jenn teko atlikti skrandžio operaciją. Kai šeimininkė grįžo iš ligoninės ir atsigulė pailsėti ant sofos, ją nustebino Walterio elgesys.
„Jis akimirksniu užšoko ant pilvo ir ėmė šildyti mane“, – stebėjosi J.Ecker.
