„Pamačiau, jog jis yra visiškai išsekęs, sušalęs, nelabai orientuojasi
aplinkoje, linguoja. Šuns akys buvo labai liūdnos. Mane pamatęs jis lyg
ir bandė sprukti tolyn, bet tuoj pat be jėgų sukrito“, – jaudindamasi
pasakojo Faustina.
Moteris pastebėjo, jog priekinė šuns koja yra stipriai sužalota. Joje
žiojėjo plėštinė žaizda.
„Ramiai jį kalbindama ėjau vis artyn ir pasiėmiau. Šuo buvo toks
nusilpęs, jog nerodė jokios agresijos.
Parsinešiau į savo automobilį, apklosčiau, kuo turėjau, įjungiau visu
galingumu šildymą ir Marijampolėje nuvežiau pas veterinarą“, – sakė
skriaudžiamiems gyvūnams neabejinga moteris.
Faustinos manymu, šuo nėra senas. Ant jo sprando kailis nutrintas,
likusios ryškios buvusio antkaklio žymės.
Faustiną iki ašarų sukrėtė tai, jog šeimininkų išmestas sunkiai
sužalotas nelaimėlis šaltyje nejudėdamas išbuvo kelias paras.
„Aplink šunį nesimatė jokių pėdų, gyvūnas tupėjo duobėje, po juo storas
sniego sluoksnis buvo nutirpęs iki pat sudžiūvusios žolės“, – baisėjosi
Faustina.
Ji buvo užsukusi į netoli esančią pakelės kavinę, teiravosi, gal
darbuotojai žino, kas šuns šeimininkai.
Marijampolietė sužinojo, jog kavinės darbuotojai kiekvieną savaitę mato,
kaip iš pravažiuojančių mašinų išmetami keturkojai.
Faustina teigė, jog nužmogėję šunų savininkai savo augintinių dažnai
atsikrato miškingose Ąžuolų Būdos kaimo (Kazlų Rūdos sav.) apylinkėse,
važiuodami senuoju keliu Marijampolė – Kaunas.
Prie Naujosios Ūtos rastą nelaimėlį apžiūrėjęs veterinaras iš karto
negalėjo susiūti žaizdos, nes nusilpęs keturkojis pacientas nebūtų
ištvėręs narkozės.
„Suleido jam antibiotikų, nuskausminamųjų. Parsivežiau šunį į namus,
pašėriau, daviau vitaminų. Kai jis šiek tiek sustiprės, tada
veterinaras visiškai sutvarkys žaizdą“, – pasakojo atjautos
skriaudžiamiems gyvūnams nestokojanti jauna moteris.
˙
