Cirko artistų šeimoje gimusi Diana visą gyvenimą augo bendraudama su gyvūnais, tačiau savo augintinio turėti nebuvo galimybės dėl tėvų pasirinkto gyvenimo būdo – kelionės, pasirodymai, gastrolės.
„Tačiau ateina laikas, kai pradedi ilgėtis bendravimo su gyvūnais. Pasiilgsti tigrų, liūtų, žirgų ir kitokių gyvūnų. Ieškojau ir suradau pomėgį, kuriuo galėčiau tą trūkumą kompensuoti – tai šunų parodos, jų dresūra, laimėjimai“, – pasakojo Diana.
Kai prieš keletą metų pasiligojo ištikimas ir dvylika metų šeimininkus bei namus saugojęs vokiečių aviganis Granas, Diana ėmė galvoti apie tai, kaip užpildyti namie atsiversiančią tuštumą.
„Pradėjau domėtis, kokią kitą veislę pasirinkti, porą metų lankiausi parodose, kalbėjausi su veisėjais. Iš pradžių mane domino japonų ir amerikiečių akitos.
Tačiau mano charakteriui tokios veislės šunys netiko, mat jie – labai dominuojantys. Jei renkiesi veislę, reikia rinktis ne tik pagal išvaizdą, bet ir pagal charakterį bei gyvenimo būdą. Su vienais reikia daug vaikščioti, užsiimti, o kiti – tik naminiai, dekoratyviniai“, – svarstė Diana.
Vos tik susipažinusi su juodaisiais rusų terjerais Diana liko be žado.
„Prie manęs priėjo 70 kilogramų sveriantis meškinas ir švelniai padėjo galvą man ant rankų. Tuo momentu pasidaviau“, – neslėpė moteris.
Itin aukštas intelektas, supratingumas iš pirmo žvilgsnio ir prisirišimas tuoj pat pavergė Dianos širdį. Taip netrukus vienas po kito Dianos ir Virgilijaus namuose apsigyveno du juodieji rusų terjerai.
Nepaisant dydžio, daug vietos šiems keturkojams nereikia, neretai jie laikomi ir bute. Tuomet tenka daugiau laiko skirti pasivaikščiojimams, treniruotėms. Vienintelis griežtas reikalavimas laikantiems juoduosius rusų terjerus – jokiu būdu nepririšti prie grandinės ir būdos, nepalikti uždarytų voljere.
Tai jiems tarsi įžeidimas, o vėliau prasideda ir psichikos sutrikimai.
Šie šunys turi būti prie šeimininko ir saugoti. Jie be reikalo į akis nelenda.
Su drauge veterinare Jurgita artistė užsiima ir juodųjų rusų terjerų veisimu bei kinologija.
„Padedame jiems kilti parodinio šuns karjeros laiptais. Tai labai sunkus darbas“, – tikino Diana. Tokiai veiklai laiko lieka nedaug, tačiau visuomet pagelbėja šunimis mielai pasirūpinantis Virgilijus.
„Tenka važinėti po parodas skirtingose vietose ir šalyse. Abu šunys jau tapo visų trijų Baltijos šalių ir Baltarusijos čempionais. Jie – labai perspektyvūs“, – savo augintiniams liaupsių negailėjo D.Dirmė.
Kadangi šunys jau pripažinti ir įvertinti kinologijos ekspertų, Diana ėmė organizuoti jų susitikimus su ne mažiau titulų pelniusiomis kalytėmis.
„Tymos ir jo partnerės pasimatymų rezultatas – 12 šuniukų“, – pasidžiaugė Diana.
Kai pasaulį išvydo būrys mažylių, pirmąsias dvi savaites Dianai ir Virgilijui teko naktimis nemiegoti, mat tiek mažylių išpenėti kalei labai sunku.
„Reikėjo intensyvios priežiūros, pamainomis keisti šuniukus prie pilvo, kad kalė spėtų visais tinkamai pasirūpinti“, – pasakojo magijos teatro artistė. Šie šunys labai greitai auga, o suaugę sveria apie 60 kilogramų.
Šiuo metu iš visos vados yra likę šeši šuniukai, mat kiti jau turi naujus namus. Atiduodama šuniuką naujiems šeimininkams Diana atidžiai žiūri, pas kokius žmones jis gyvens. Parodoms tinkantis juodasis rusų terjeras atsieina net 800 eurų.
Tačiau nesvarbu, ar šuo labiau tinkamas parodoms, ar auginti namie, – visi jie patikimi sargai. Vis dėlto Diana perspėjo, kad jokiu būdu šuns negalima pirkti be kilmės dokumentų.
„Yra žmonių, kurie sako, kad jiems šuns dokumentų nereikia. Visada atsakau, kad galiu jų akyse tą dokumentą sudeginti, tačiau tik įsigiję gyvūną su dokumentais žinos, kad pinigai sumokėti už veislinį šunį. Dokumentas garantuoja ne tik atitinkamą išvaizdą, bet ir stabilią psichiką“, – aiškino D.Dirmė.
Tyma ir Bondas namuose sutaria puikiai ir jokios agresijos vienas kitam nerodo.
Nors Tymai – dveji, o Bondui – treji metai, elgesio ir proto skirtumai akivaizdūs.
„Juk šuo iki dvejų metų – dar vaikas, paauglys. Jį reikia auklėti, dresuoti, pratinti prie aplinkos“, – pasakojo šeimininkė.
Šių šunų priežiūra nėra sunki, bet ypatinga. Nors jie nesišeria ir neturi specifinio kvapo, būtina puoselėti jų kailį. Reikia išmokti šunį maudyti ir kirpti. Vieni tai daro patys, kiti veda pas specialistus.
Juodieji rusų terjerai puikiai prisitaiko prie meteorologinių sąlygų. Mūsų klimatui tai – idealus šuo.
Jis gali ir lauke saugoti, ir į namus užeiti.
Diana prasitarė, kad gatvėje sutikti žmonės visada klausinėja, ar šie šunys nepuola žmonių, kiek reikia ėdalo ir ar pro savo plaukus jie ką nors mato.
„Jie mato puikiai, o vienam šuniui per mėnesį užtenka maždaug 20 kilogramų sausojo ėdalo. Be abejonės, ir žmonių jie nepuola – tai paklusnūs ir draugiški šunys, tačiau turi stiprų saugojimo instinktą“, – tikino pašnekovė.
Juodieji rusų terjerai visada užstos į pavojingą situaciją patekusį šeimininką.
Buvo toks nuotykis, kai Diana įsitikino, kad juodieji rusų terjerai apsaugai itin tinkami.
„Sykį miške prie manęs ir šunų pribėgo piktai nusiteikęs kitas šuo. Jis pasirinko Tymą, kuriam tuo metu buvo 4 ar 5 mėnesiai, ir jį puolė. Man teko paleisti Bondą.
Tuo metu, kai šuo Tymai suleido dantis, Bondas tuoj griebė svetimąjį už sprando ir prispaudė prie žemės.
Paleido pikčiurną tik man davus komandą, o tas daugiau šioje vietoje nebesirodė“, – prisimena Diana.
Juodieji rusų terjerai pirmiausia naudojasi savo svoriu – jie trenkiasi į priešininką ir pargriovę jį ant žemės laiko prispaudę, kol išgirsta šeimininko komandą“, – sakė šuns šeimininkė.
Vis dėlto, kad šuo būtų paklusnus, būtina jį auklėti, dresuoti, pratinti prie kitų šunų ir žmonių, miesto aplinkos. Tik taip juodasis rusų terjeras bus ištikimas stipraus charakterio kompanionas.
Dianos ir Virgilijaus namuose gyvena ir smauglys. Jis dienas leidžia terariume.
„Šunys ir smauglys sutaria puikiai ir dėl dėmesio nekonkuruoja, nors tiek Tyma, tiek Bondas neretai eina pasižvalgyti, kas gi ten terariume rangosi“, – su šypsena pasakojo Diana.
