Garliavoje (Kauno r.) gyvenantis kunigas V.Sikorskas neabejingas namų netekusiems gyvūnams.
Studijuodamas Italijoje, Popiežiškosios bažnytinės muzikos institute, jis priglaudė seną katę Džozefiną. Juodai katei buvo suteiktas juodaodės Romos katalikų šventosios Džozefinos Bachitos vardas.
2007 metais, grįždamas į Kauną, jis katę parsivežė automobiliu. Kunigas mano, kad Džozefinai jau gali būti 30 metų.
Prieš trejus metus į V.Sikorsko namus priklydo jaunas beglobis katinas. Vyras priglaudė ir jį. Augintinį pavadino Stepuku – pirmojo krikščionių kankinio šv. Stepono garbei.
Tačiau didžiausia šeimininke dvasininko namuose jaučiasi žako veislės papūga Buba. Prieš metus pas kunigą apsigyvenęs paukštis keletą pirmųjų mėnesių konkuravo su Stepuku, kol išsikovojo gaujos vedlės statusą.
Iš šeimininko Buba net išmoko katiną subarti ir sako „Stepuk, ar girdi, ką sakau?“
Kalbėti mokančio paukščio šeimininkas anksčiau buvo muzikantas Petras Tadaras. Jis papūgą buvo padovanojęs Kauno technologijos universiteto (KTU) studentams. Buba gyveno KTU Kultūros skyriaus patalpose.
Tačiau paukščiui geriau, jei jis turi vieną konkretų šeimininką. Todėl kai P.Tadaras pasiūlė paimti Bubą, V.Sikorskas su malonumu tai padarė.
Dar gyvendama studentų apsuptyje Buba mokėjo sakyti „labas“, jaunimą namo varydavo šaukdama „Eik namo.“
„Ir dabar, kai papūga supyksta, taip pat liepia eiti namo“, – šypsojosi kunigas.
Buba nuo mažumės augo apsupta muzikos. Dvasininkas taip pat įsitikinęs, kad paukštis yra muzikalus. Moka pamėgdžioti įvairiausius garsus.
„Dabar Buba mokosi sakyti amen, klebonas, Dievas yra. Labiausiai jai patinka grigališkosios giesmės. Jas papūga jau taip pat pamažu ima kartoti“, – sakė bažnytinės muzikos magistras V.Sikorskas.
