Padėjau atgal į narvelį, o ji taip gailiai kniaukė. Kitą dieną iš pat ryto vėl atbėgau į ta prieglaudą ir pasiėmiau tą meilią katytę. Tuo metu jai buvo keturi mėnesiai, o dabar gyvenam kartu jau ketverius metus. Jos vardas Bitė. Katė yra be galo draugiška ir reikalauja labai daug dėmesio: jei tik truputį kažkur prisėsi, tai tuoj užšoks ant kelių.
Nebijo svetimų žmonių, pas visus eina ir reikalauja ją glostyti. Jei jos nepaglostai, tai ji, kaip aš sakau, „pasiglosto pati“: glaustosi į kojas, baldus ir pan. Ji yra išmokusi atsidaryti duris, šoka ant rankenos ir atsidaro, nesvarbu į kurią pusę durys veriasi. Geria vandenį tik iš akvariumo ir iš krano.
Jau esam išmokę nesibrauti į miegamąjį naktį ir kai vaikas miega, bet ryte ilgiau kaip iki 9 val. miegoti neleidžia, žadina mus. Gerai sutaria su visais, bėga nuo vaikų tik kai jau labai ją pešioja. Visada sutinka mane grįžtančią, labai murkia, meilinasi, net jei buvau išėjusi tik valandai. Katytė mus labai myli, mes ją – taip pat.
Daugiau skaitykite NeBrisius.lt
