Kapibara – tarsi didesnė jūrų kiaulytės kopija, tik užauganti net iki 80 kilogramų. Įprastai jos sveria kiek daugiau nei 45 kilogramus, o jų kūno ilgis – apie 1,2–1,5 metro. Todėl kapibaros vadinamos stambiausiais graužikais pasaulyje. Jų gyvenimo trukmė – 8–10 metų.
Laukinėje gamtoje aptinkamos Pietų ir Centrinės Amerikos paupiuose ir paežerėse. Iš tiesų šie gyvūnai retai tampa naminiais augintiniais, tačiau keletas jų puikiai pritapo žmogaus aplinkoje ir net sugebėjo išgarsėti. Pavyzdžiui, Teksase (JAV) gyvenanti kapibara, vardu Caplin Rous.
Kapibaras prisijaukinti gana sunku, tačiau tai galima pasiekti auginant jas nuo mažumės. Joms būtina sudaryti tokias gyvenimo sąlygas, kad didesnę dalį dienos galėtų praleisti lauke pliuškendamosi vandens telkinyje ar purvo duobėje.
Kapibaros daugiausia minta žole ir laka daug vandens. Kadangi šie gyvūnai turi didžiulius dantis, tikėtina, kad jais gali ir skaudžiai įkąsti.
Šių gyvūnų nepatartina auginti šeimoms su vaikais.
Miniatiūriniai asilėliai itin populiarūs Jungtinėse Amerikos Valstijose, kur juos augina apie 3 milijonus žmonių. Šie keturkojai tinkami auginti kaip naminiai gyvūnai – mat jie idealiai sutaria su vaikais ir yra lengvabūdiško charakterio.
Žinoma, vertėtų paminėti, kad pavadinimo „miniatiūrinis“ nereikia suprasti tiesiogiai. Mat jie gali užaugti ir iki 1,5 metro aukščio, o sveria nuo 90 iki 150 kilogramų. Kasdieniai asilėlių poreikiai yra tokie pat kaip ir jų didžiųjų brolių: reikia šieno, grūdinių pašarų, vandens ir galimybės palakstyti lauke, patartina aptvertoje teritorijoje.
Be to, būtina prižiūrėti jų kailį ir kas 2–3 mėnesius šukuoti. Specialistai nepataria asilėlio laikyti vieno, mat jam būtinas draugas. Miniatiūrinius asilėlius geriausia auginti tiems, kurie turi daug aptvertos žemės ir gali garantuoti, kad niekuomet nepristigs šieno.
Pigmėjų ožkos naminiais augintiniais tapo jau seniai. Net JAV prezidentas Abrahamas Lincolnas, valdęs šalį 1861–1865 metais, Baltuosiuose rūmuose augino tokį ožiuką.
Nors paprastos ūkinės ožkos žmonių namuose neauginamos, sumažintos jų kopijos įsitaisė šalia šeimininko ir kuo puikiausiai atstoja šunį ar katę. Beje, jos net tokio pat dydžio kaip vidutinis šuo.
Žole mintančias ožkas lengva prižiūrėti. Tačiau būtina 2–3 kvadratinių metrų teritoriją lauke aptverti maždaug 1 metro aukščio tvorele, kur gyvūnas galėtų palakstyti.
Pigmėjų ožkas, kaip ir miniatiūrinius asilėlius, patariama auginti ne po vieną – taip joms gyventi bus kur kas linksmiau. Kaip teigia specialistai, ožiukai reaguoja į žmogaus komandas, tačiau daugeliui tokio gyvūno auginimas namuose gali būti per didelis iššūkis.
Cukriniai skraiduoliai ypač populiarūs Jungtinėse Amerikos Valstijose. Iš Australijos kilę graužikai gali pasigirti įspūdingais fiziologiniais gebėjimais. Jų priekines ir užpakalines galūnes jungia tampri plėvė, kurią išskleidę cukriniai skraiduoliai gali šokinėti nuo vieno medžio ant kito.
Suaugęs cukrinis skraiduolis vidutiniškai sveria apie 85 gramus, jo ilgis – apie 17 centimetrų. „Cukrinukai“ lengvai prijaukinami, greitai pripranta prie žmogaus ir be jo gyventi nebegali.
Kad galėtumėte juos auginti, pasirūpinkite, kad būtų didesnių medžio tipo augalų.
Veterinarai rekomenduoja cukrinius skraiduolius šerti virta mėsa, kiaušiniais, šviežiomis daržovėmis ir vaisiais, riešutais, o kaip skanėstą duoti vieną kitą vabzdį.
Tai naktiniai gyvūnai, tad atminkite, kad dienomis juos vertėtų palikti ramybėje. Nepatartina auginti turintiems vaikų, nes neatsargiai elgiantis gali sužaloti savo aštriais dantimis ir nagais.
Voveriniai saimiriai, natūralioje gamtoje daugiausia paplitę Pietų Amerikos atogrąžų miškuose, netruko tapti ir naminiais augintiniais. Šie nedideli kabiauodegiai primatai – bene egzotiškiausi gyvūnai, kuriuos galima prisijaukinti kaip šunį ar katę.
Šios beždžionėlės neįtikėtinai mažos – jų kūno ilgis su uodega siekia vos 42–45 centimetrus, o jos sveria nuo 700 gramų iki 1,1 kilogramo.
Aktyviausios būna šviesiuoju paros metu. Jų smalsumas neįtikėtinas, todėl auginti namuose saimirius gali būti sudėtinga, mat kas kartą palikę juos be priežiūros namus rasite nuniokotus.
Atminkite, kad šios beždžionėlės išsirenka savo šeimos favoritą. Dažniausiai tai būna vyriausias asmuo, o jauniausi tampa kone priešais – juos gali užpulti ar net apkandžioti.
Saimiriai minta vaisiais ir vabzdžiais, kartais – mažais paukščiais, varlėmis, vorais. Voveriniai saimiriai vidutiniškai gyvena apie 15 metų.
