Radžis išsidavė – jis lyg maro vengia gyvačių ir kitokių roplių. Neseniai Kaune vykusioje Agnės ir Mykolo Zobovų įkurto Ąžuolyno meškučių cirko Žvėrelių teatro šventėje dainininkas neteko amo.
Rytietišką šokį su maždaug dviejų metrų ilgio tigriniu pitonu albinosu Tekila scenoje šokusi cirko artistė A.Zobovienė netikėtai nusileido tarp žiūrovų ir gyvūną uždėjo R.Aleksandrovičiui ant pečių.
Šis suskubo vaduotis nuo besirangančio pitono. Patraukti gyvūną jam pavyko greitai tik todėl, kad pagelbėjo šalia sėdėjęs M.Zobovas. Netrukus Tekila atsidūrė smauglių užkalbėtoja vadinamos A.Zobovienės rankose.
„Niekada nesižavėjau nei šaltakraujėmis gyvatėmis, nei juo labiau – smaugliais. Nėra taip, kad juos vos pamatęs alpčiau ar krisčiau iš baimės, tačiau ropliais šlykščiuosi.
Šių gyvių nei laikyti rankose, nei glostyti negaliu. Nemėgstu net į juos žiūrėti. Man kur kas labiau patinka pūkuoti gyvūnai“, – pasakojo R.Aleksandrovičius.
Kad dainininkas vengia gyvačių, cirko artistė A.Zobovienė sužinojo prieš pat pasirodymą.
„Paklausiau Radžio, ar jis bent trumpai išdrįstų scenoje pasirodyti su mūsų gyvūnais. Atlikėjas sutiko pamėginti dresuoti mešką ir pavedžioti ponį Žaibą Makvyną. Kai pasiteiravau, ar galėtų bent palaikyti rankose smauglį, Radžis neslėpė, jog bijo gyvačių.
Jis prasitarė, kad būdamas šalia manęs galbūt išdrįstų įveikti šią baimę. Bet to padaryti jam nepavyko“, – kalbėjo A.Zobovienė.
Cirko artistė niekada nesiūlo žmonėms į rankas paimti ar glostyti smauglio, jeigu mato, kad jie gyvūno bijo. Įprastai tarp žiūrovų su pitonu šokanti A.Zobovienė mato ir jaučia, kuriems žmonėms šie gyvūnai patinka, o kuriems – ne.
Žmogaus auginami ir cirko pasirodymuose dalyvaujantys pitonai pavojaus nekelia, ypač jei yra sotūs.
Muzikos grupės „G & G Sindikatas“ nariui K.Sarnickui, gerbėjams geriau žinomam kaip Kastetas, žiema patinka todėl, kad tuomet žeme nešliaužioja kirminai.
Vilnietis šlykštisi net mažiausiomis kirmėlėmis, sliekais, šliužais ir gyvatėmis.
„Bet koks kirminas – man ne draugas. Ypač nemėgstu pūkuotų vikšrų ar kitų kirmėlių. Jeigu eidamas į parduotuvę pamatau ant šaligatvio besiraitantį kokį gyvį, iš jos grįžtu kita gatvės puse“, – atvirai pasakojo K.Sarnickas-Kastetas.
Muzikantas kirminams baimę jaučia nuo pat vaikystės. Jis prisimena, kaip vieną vasarą darže tėvai nuo kopūstų rinko drugelių – kopūstinių baltukų vikšrus.
Padėti tėvams kovoti su kenkėjais Kastytis neišdrįso – į rankas paimti šviesų juodomis dėmelėmis nusėtą ir plaukeliais apaugusį kirminą vaikui atrodė tikras siaubas.
Vilnietis prisimena, kad mokykloje, kai per biologijos pamokas teko mokytis apie bestuburius gyvūnus, jam būdavo net nejauku atsiversti vadovėlį.
„Dvi savaites, kai mokėmės apie kirmėles, nesinorėjo eiti į biologijos pamokas. Buvo šlykštu klausytis, ką apie jas pasakoja mokytojas. O ką jau kalbėti apie tai, kad reikėjo nagrinėti paveikslėliuose besiraitančius kirminus“, – kalbėjo K.Sarnickas-Kastetas.
Didelių vorų ir tarakonų nemėgsta ir merginų muzikos grupės „Naujos pupytės“ narė N.Šiaudikytė. O gyvačių bei kitų roplių ji bijo nuo pat mažens.
„Šliaužiantys padarai man kelia siaubą ir yra pykčio bei blogio simbolis. Purtausi net į juos iš tolo per stiklą žiūrėdama zoologijos sode. Kartą pajūryje mačiau pušynėliu sliuogiantį žaltį.
Ta akimirka išties buvo labai nemaloni. Susitikimas akis į akį su tikra gyvate man prilygtų kone pasaulio pabaigai“, – neslėpė kaunietė.
N.Šiaudikytė su siaubu prisimena dieną, kai būdama 12 metų Ukrainoje prie Juodosios jūros turėjo fotografuotis su smaugliu. Dainininkės muzikos prodiuseriai sumanė surengti egzotika dvelkiančią fotosesiją ant jūros kranto. Kad ir kaip jie N.Šiaudikytės prašė į rankas paimti smauglį, mergina to padaryti neišdrįso.
„Pasakiau, kad to niekada nebus. Tuomet smauglio šeimininkas man iš nugaros uždėjo gyvūną ant pečių, fotografas tai suskubo įamžinti ir pabaisa nuo manęs buvo patraukta“, – nemaloniais prisiminimais dalijosi N.Šiaudikytė.
Vestuvių planuotoja K.Kaikarienė tvirtino, jog pro šalį šliaužianti gyvatė jai taptų didžiausiu gyvenimo košmaru.
„Man joks gyvūnas neatrodo toks baisus kaip gyvatė. Kodėl taip yra, negaliu paaiškinti. Tikriausiai mano viduje gyva iš protėvių paveldėta gyvačių, kurių prieš daugybę metų jie turėjo saugotis, baimė. Nuo pat mažens vien pagalvojus apie tai, kad prieš save galėčiau išvysti gyvatę, mane išpila šaltas prakaitas ir apima drebulys“, – tvirtino K.Kaikarienė.
Lankydamasi zoologijos sode moteris kaskart aplenkia terariumus, kuriuose rangosi gyvatės, o prasidėjus laidai apie šiuos roplius per televiziją skuba perjungti kanalo.
Jeigu sužinotų, kad jai susitikimą paskyręs žmogus namie laiko gyvates, Kristina pas jį neitų už jokius pinigus.
Kiek mažesniais siaubūnais moteris vadina smauglius. Stebėdama pasirodymus, kuriuose šokėjos atlieka numerius su šiais gyvūnais, vestuvių planuotoja nebėga iš salės ir nesidengia akių. Tačiau prisiliesti prie smauglio ji negalėtų.
Prieš dvidešimt metų Kristina metė sau iššūkį ir pamėgino susidraugauti su smaugliu.
„Buvau didelėje grupėje žmonių. Vieni smauglį glostė, kiti jį laikydami fotografavosi, treti mėgavosi, kaip jis raitosi rankose ar ant kūno.
Vos išdrįsau, kad ir man ant pečių būtų uždėtas gyvūnas, pradėjau klykti ne savu balsu. Smauglį nuo manęs nuėmė, o aš puoliau trinti drabužių ir rankų, nes jis man pasirodė neapsakomai bjaurus – labai slidus. Nuo tada net minties nekyla artintis prie roplių“, – sakė K.Kaikarienė.
