Dešimtmečio kelias: nuo lūkesčių iki realizacijos

Apie Kauno jaunimo su klausos negalia išpildytas ir dar neįgyvendintas svajones bene daugiausia žino vienas iš organizacijos steigėjų ir buvęs ilgametis jos vadovas Mykolas Balaišis. Impulsu pačiam pradėti keisti pasaulį vyras vadina tarptautinę stovyklą Anglijoje, į kurią savo ugdytinį po mokyklos baigimo pagal mainų programą išsiuntė Kauno kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centras. Joje jaunimas mokėsi įveikti savo baimes. „Tuomet, būdamas vienas neprigirdintysis tarp girdinčiųjų, aš pirmąkart suvokiau, kad sunkumų kyla ne vien dėl klausos. Visi jų turi. Bet jei nenuleidi rankų, gali įveikti viską. Ko tada išmokau, vėliau pritaikiau visuomeninėje veikloje“, ‒ vertingas pamokas prisimena Mykolas.

Jau stovykloje vaikinas suprato – nuo šiol jis ne tik svajos, bet ir darys. Beje, šiandien galima tai pasakyti apie didžiąją dalį organizacijos steigėjų: visi jie yra ryškūs kurčiųjų sistemos lyderiai. Štai Kęstutis Vaišnora yra išrinktas Lietuvos kurčiųjų draugijos viceprezidentu; Monika Kumžaitė tapo pirmąja Lietuvos kurčiųjų jaunimo asociacijos prezidente, Otilija Kolodenskytė – šiuo metu aktyvi Panevėžio kurčiųjų reabilitacijos centro darbuotoja ir bendruomenės narė.

M. Balaišis neslepia, kad įkūrus organizaciją iš pradžių stigo žinių ir organizacinės patirties, bet visuomet tinkamu metu tarsi savaime atsirasdavo draugiška pagalbos ranka. 2006 m. lietuviai dalyvavo Latvijoje vykusioje Baltijos šalių kurčiojo jaunimo stovykloje. Kitąmet įsteigta KKJO labai norėjo panašią stovyklą surengti Lietuvoje. Bet kaip tai padaryti, nuo ko pradėti? Į talką atėjo viena Vytauto Didžiojo universiteto studentė savanorė. Kartu parengė projektą ir užsitikrino lėšų. Stovykla sulaukė daugybės teigiamų atsiliepimų, patiko ir saviškiams, ir kitų šalių dalyviams. Sėkmė „užkūrė“ jaunimą. Nuo tada kasmet jie įgyvendina mažiausiai po vieną, o neretai ir kelis išskirtinius projektus.

KKJO nuo pat įsikūrimo rūpinosi, kad aktyvi bendruomenė nesunyktų. Štai dėl to vienu pirmųjų savo projektų „Leisk tobulėti pačiam“ jaunuoliai pasirinko mokyti saviraiškos ir vaidybos meno Kauno kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centro mokinius: kartu pastatė spektaklį gestų kalba. Organizacija džiaugiasi, kad iki šiol su mokykla palaiko glaudžius ryšius.

Vėliau vykdytas projektas „Žadintuvas“ sudarė galimybes patiems KKJO nariams mokytis išgryninti idėjas, jas brandinti ir realizuoti. Dar kitais metais jaunimo organizacija toliau puoselėjo organizacinius gebėjimus įgyvendindami projektą „Mes nemiegam“. Beje, 2011-ieji jaunimui buvo ypatingi ir dar dėl vienos priežasties – jų organizacija mieste pelnė Šauniausios nevyriausybinės organizacijos vardą.

2013 m. pirmąkart Kauno jaunimui su klausos negalia buvo patikėta įgyvendinti socialinės integracijos neįgaliųjų bendruomenėje projektą. Nuo tada KKJO gyva ne vien savanoriška veikla. Čia dirba asmeniniai asistentai, padedantys savo nariams profesinės karjeros srityje, informacinių technologijų, meninių gebėjimų ugdymo specialistai. Jaunimas vertina ir aktyviai naudojasi šio projekto galimybėmis. Ir jų gretos nuolat auga – dabar organizacija buria 56 narius.

2015–2016 m. KKJO ėmėsi Kaunui padėti „prisijaukinti“ gestų kalbą. Per dvejus metus buvo sukurti du skaitmeniniai produktai. Lietuvių kalba parengta medžiaga išversta į gestų kalbą ir abiejų kalbų pagrindu sukurta mobili programėlė apie lankytinas Kauno vietas. Taip pat įrašytas ir išleistas kompaktinis diskas su dešimčia populiarių dainų, improvizuojant jas gestais (vadinamosios imituojamosios dainos ‒ aut. past.).

Visą dešimtmetį kurčiam jaunimui nuosekliai talkino Kauno apskrities gestų kalbos vertėjų centras. Todėl labai natūraliai gimė bendras projektas „Kalbų tiltas“. Jo metu jaunimas mokėsi gestų kalbos vertėjo profesijos paslapčių, o vertėjai bandė perprasti kurčio jaunimo vartojamą slengą.

2016 m. Kauno jaunimas su klausos negalia atsidūrė dėmesio centre, kartu su partneriais suorganizavęs 55 dviratininkų žygį. Tai buvo jaunųjų kauniečių indėlis į Kurčiųjų savaitę, kuri visoje Europoje buvo švenčiama minint Europos kurčiųjų sąjungos 65-metį.

M. Balaišis atskleidžia, kad ne viskas pavykdavo iš pirmo karto ar tobulai. Kartais svirdavo rankos, bet KKJO vis dėlto nepasidavė. Ir toliau rengė paskaitas, seminarus, akcijas, diskusijas, žaidimų vakarus, nuolat mokydavosi iš labiau patyrusių, stiprino motyvaciją, plėtė integracijos horizontus bei kultūrinį akiratį.

2012‒2014 m. organizacija partnerių teisėmis dalyvavo tarptautiniame kelių sudėtinių dalių projekte „Ar jūs matote, kad tai veikia?“ („Do you see it Work?“), kurį parengė girdintys olandai, o finansavo Europos Sąjunga. Tąkart gauta patirtis jaunimui tarsi įjungė antrąjį kvėpavimą. Svečioje šalyje projekto dalyviai buvo suskirstyti grupėmis ir išsiųsti iš atokios stovyklavietės 3 dienoms be pinigų, maisto ir mobiliųjų telefonų tiesiog išgyventi. „Tada mes, septyni lietuviai, išmokome labai svarbią pamoką: yra išeitis iš bet kokios situacijos, ir ne viena. Stovyklautojų grupės rado skirtingus sprendimus: vieni įsiprašė nemokamai į viešbutį, kiti įsidarbino pas sutiktus vietos gyventojus, dar kiti tiesė ranką praeiviams, bet visi sveiki laimingai grįžo atgal“, ‒ prisiminimais dalijasi M. Balaišis.

Tarptautinių projektų, kuriuose KKJO dalyvavo kaip partneriai, buvo ir daugiau, ir jų geografija plati: Anglija, Turkija, Lenkija, Latvija, Estija. Partneriais jaunimas buvo KKRC įgyvendintame tarptautiniame kultūriniame projekte „Dainuojančios rankos“.

Lietuvos kurčiųjų draugijos viceprezidentas Kęstutis Vaišnora teigia, kad už tai, kuo jis yra šiandien, yra ypač dėkingas šiai jaunimo bendruomenei. „KKJO – tai organizacija, kurioje galima įgauti brandos jaunai asmenybei, atsakomybės už savo žodžius ir veiksmus supratimo, mokytis pagarbos, konstruktyvaus bendravimo ir bendradarbiavimo, pasitikėjimo, savęs analizavimo bei pažinimo bendrystėje ir veikloje su kitais“, ‒ taip KKJO indėlį formuojant jaunų žmonių su klausos negalia asmenybes įvertino K. Vaišnora.

„Manau, kad esame organizacija, kuri gali būti pavyzdžiu daugeliui“, ‒ šiuos žodžius M. Balaišis apie KKJO ištarė jau atsisakęs pirmininko pareigų. Likus keliems mėnesiams iki šiemet kovo 14-ąją švęsto 10-ojo organizacijos gimtadienio ilgametis jos lyderis pranešė bičiuliams, kad daugiau į vadovo pareigas nekandidatuos. Jaunimas suskubo ieškoti įpėdinio ir ja tapo ilgametė KKJO tarybos narė Dovilė Matulienė.

„Mačiau organizacijos steigimosi vargus, visų nuoširdžias pastangas. Pakilimus ir nuolydžius. Sakiau ir dar pakartosiu: jaunimas sugebėjo pasistatyti namą. Dabar svarbu jokiais būdais jo nesugriauti“, ‒ taip jaunimo pasiekimus įvertino KKRC direktorė Jūratė Pugačiauskienė.

Pašnekovė pastebėjo, kad jauni žmonės visada turi specifinių poreikių, todėl labai gerai, kad patys imasi juos tenkinti. Anot direktorės, teikia džiaugsmo, kad jie savo veiklomis prisideda prie visos bendruomenės geresnės gyvenimo kokybės.

Naujoji vadovė D. Matulienė, tarsi išgirdusi J. Pugačiauskienės žodžius, tikina: „Galvodama apie ateitį jaučiu didelę atsakomybę išsaugoti organizaciją.“ Ji žada ir toliau tvirtai ginti jaunimo su klausos negalia interesus ir padėti jiems integruotis į girdinčiųjų visuomenę.

Prieš keletą metų VDU mokslus baigusi specialistė, kurčiųjų šeimos atžala, jau pati su vyru auginanti du vaikus, ne tik visą darbo dieną praleidžia kurčiųjų sistemoje, bet vakarais ir dažnai savaitgaliais energiją ir žinias skiria kurčio jaunimo reikalams. Ji teigia tikinti, kad KKJO ir ateityje pavyks nelėtinti apsukų.