Veikla, kuri jungia ir moko
Jau 28 metus savo veiklą vykdanti „Gyvastis“ jungia pacientus, laukiančius ar esančius po organo transplantacijos ir stengiasi išmokyti juos gyventi su savo liga, mylėti ir saugoti save. Asociacijos Vilniaus skyriaus pirmininkė Vilma Radavičienė sako, kad per užsiėmimus stengiamasi išmokyti sergančius žmones suprasti savo vertę, išugdyti pasitikėjimą savo jėgomis ir atsiskleisti, išsipasakoti savo baimes.
Vilniaus skyriaus pirmininkė V.Radavičienė pasakoja, kad visi kartu sprendžia, kokiomis veiklomis užsiims, kur keliaus ir apie ką kalbės. Pasak jos, vyrauja nerašyta taisyklė, kad pirmiausia yra žmogus, jo norai ir poreikiai.
Jau 10 metų įvairius šios asociacijos užsiėmimus lankanti Laima Švaronaitė sako, kad kiekvienas užsiėmimas teikia naudos. „Kiekviena veikla su gyvastiečiais padeda užsimiršti ir palikti neigiamas mintis bei emocijas užnugaryje. Tos veiklos ir bendravimas su savais teikia itin daug gerų emocijų, o tai, žinoma, padeda ir gerai savijautai“, – savo patirtimi dalijasi Laima.
Susitikimai su psichologu – nauda kiekvienam ir visiems kartu
Jau 2 metus asociacija bendradarbiauja su psichologu ir kartą per mėnesį Vilniuje yra vykdomi grupiniai susitikimai. „Per susitikimus kalbamės, pildome įvairius testus, diskutuojame, patariame vienas kitam. Kiekvieną kartą žaisdamas pastebi savyje tai, ko niekada anksčiau nepastebėjai“, – atvirauja pati paskaitose dalyvaujanti V.Radavičienė.
Užsiėmimus vedanti psichologė Vidutė Ališauskaitė sako, kad šių susitikimų tikslas yra glaudesnis vienas kito pažinimas, atvirumo ir pasitikėjimo kitais žmonėmis lavinimas, savivertės kūrimas bei mokymasis kalbėti ir diskutuoti apie tai, kas neramina.
„Dirbu ne tik su gyvastiečiais, bet ir su kitomis organizacijomis, kurios jungia žmones, turinčius įvairių negalių. Pastebėjau, kad šie žmonės nebijo išsišnekėti, išsipasakoti ir atsiverti. Jie taip susibendravę tarpusavyje, kad per susitikimus mokosi iš vienas kito klaidų, leidžia atskleisti savo baimes ir nerimą bei pasisemia stiprybės“, – sako psichologė.
Ji pastebi, kad gyvasties narių išskirtinumas – humoro jausmas, kuris padeda pamiršti kasdienius rūpesčius. „Nebūna nė vieno susitikimo be juoko ir pokštų. Šie žmonės moka pasijuokti iš savęs, iš aršios diskusijos. Moka skaudžią temą paversti linksmesne ir sušvelninti situaciją. Galiu pasakyti, kad organizacijos pavadinimas „Gyvastis“ puikiai atitinka jos žmones, nes jie tikri gyvasties puoselėtojai“, – įžvalgomis dalijasi psichologė V. Ališauskaitė.
Meno terapija – sielos atgaiva
Įrodyta, kad meno terapija veikia švelniai, natūraliai ir nepastebimai. Kūrybiškumas savaime padeda gydyti sielą. V.Radavičienė pasakoja, kad organizacijos nariai itin mėgsta keramikos užsiėmimus su keramiku Gvidu Raudoniu, kuris jau šeštus metus ne tik padeda suprasti keramikos meną, bet ir yra kiekvieno gyvastiečio draugas.
„Jis mums – mokytojas iš didžiosios raidės. Nuostabus žmogus, kuris ne tik moko keramikos amato, bet ir bendrauja, kiekvieną kartą labai šiltai sutinka. Savo dirbiniais mes išsakome savo norus, o Gvidas mus skatina tai daryti“, – sako V.Radavičienė.
Gyvastiečiai mokosi ne tik keramikos, bet ir dekupažo, karoliukų vėrimo, papuošalų gaminimo bei pynimo iš laikraščių subtilybių. V.Radavičienė sako, kad visos šios veiklos asociacijos nariams padeda atsipalaiduoti, pamiršti rūpesčius ir pasinerti į kūrybines erdves.
„Mūsų nariai ištisas valandas kažką gamina, konstruoja ar kuria ir visuomet nekantriai laukia kito susitikimo“, – pasakoja „Gyvasties“ Vilniaus skyriaus pirmininkė.
Savitarpio pagalbos grupės – netradicinėje aplinkoje
Gyvastiečiai neužsisėdi kabinete ir organizuoja susitikimus vis kitose vietose. „Stengiamės kažkur išeiti, susiorganizuoti nedidelių kelionių, pamatyti įdomių spektaklių. Tai ne tik padeda plėsti akiratį, bet ir keičia susitikimų pobūdį, suteikia daugiau įvairovės“, – sako moteris.
Artėjant vasarai gyvastiečiai planuoja savitarpio pagalbos grupes perkelti į gamtą arba į narių namus, sodybas. „Susitikimai gamtoje ar sodyboje itin naudingi ir linksmi. Vasarą mes maudomės, kepame šašlykus, sėdime ir bendraujame. Ypač atvirai išsišnekame, kai būname netradicinėje aplinkoje. Dauguma narių bijo medikų, bijo jų klausti tam tikrų dalykų, todėl būnant kartu išsiaiškinti problemas labai naudinga. O ir grynas oras – sveika“, – patirtimi dalijasi V.Radavičienė.
