„Tokie draugystės vakarai čia vyksta dažnai. Per susibūrimus mūsų gyventojai ne tik patys groja ir dainuoja, bet ir skaito savo kūrybą. Tai puiki galimybė nuoširdžiai pabendrauti panašaus likimo žmonėms, susirenkantiems iš įvairių Lietuvos vietų. Ne vienas kartą čia pabuvęs mielai atvyksta ir kitą vasarą“, – sakė Šventosios mokymų ir reabilitacijos centro administratorė Adelė Petrutienė.
Ji prisiminė, kaip šią vasarą liepos 6-ąją, Valstybės dieną, oriai paminėjo tuo metu čia ilsėjęsi Ukmergės rajono neįgaliųjų draugijos nariai, kartu su lietuviais visame pasaulyje sugiedoję „Tautišką giesmę“.
Gretimuose poilsio namuose apsistojusius žmones stabtelėti prie Šventosios mokymų ir reabilitacijos centro kiemelio kvietė neseniai čia ilsėjęsi Šilutės rajono neįgaliųjų draugijos nariai – gražiais vasaros vakarais ilgai skambėjo akordeono garsai, visiems žinomos ir pamėgtos dainos. A.Petrutienė džiaugiasi, kad daugelis neįgaliųjų draugijų į Šventąją atsiveža muzikos instrumentų, jais groti mokančių žmonių. Spontaniški, nesurežisuoti koncertai, bendros dainos labai suartina žmones, praskaidrina nuotaiką.
Patogumas ir pramogos
Šventosios mokymų ir reabilitacijos centras jau ne vienerius metus nuo gegužės pabaigos iki spalio pradžios priima miestų ir rajonų neįgaliųjų draugijų narius. Už simbolinį mokestį jie čia praleidžia penkias paras. Dalį jų gyvenimo centre išlaidų kompensuoja LND. Žmones su negalia į Šventąją atveža ir namo parveža rateliais judantiems žmonėms pritaikytas autobusas. Pasak A.Petrutienės, tiems, kas atvyksta savo transportu, taip pat nereikia ieškoti, kur pasistatyti automobilį, vietos jiems atrandama aikštelėje prie pat centro. Centrą administruojanti UAB „Vislida“ pinigų prisiduria poilsiautojus (ne neįgaliųjų draugijų narius) apgyvendindama rinkos kainomis. Vienu metu dviejuose centro korpusuose gali ilsėtis daugiau kaip 120 žmonių, o per sezoną pabuvoja apie 3000 lankytojų. Kambariai čia su visais patogumais, pirmieji aukštai pritaikyti rateliais judantiems poilsiautojams. Aktyviam poilsiui pirmenybę teikiantieji gali pasinaudoti specialiais treniruokliais, pažaisti biliardą, pasivaikščioti su šiaurietiško vaikščiojimo lazdomis – LND yra pasirūpinusi visu tam reikalingu inventoriumi.
Patobulėti, žinių pasisemti
Šventosios mokymų ir reabilitacijos centre šiemet jau pabuvojo per 1600 lankytojų, tarp jų buvo ir tradicinės LND rengiamos neįgalių literatų stovyklos dalyviai – šiemet birželio pabaigoje vykusi kūrybinė stovykla surengta 14 kartą.
Sezono pradžioje centre vyko LND metinė konferencija, kurioje dalyvavo beveik aštuoniasdešimt žmonių iš visos Lietuvos. Jiems buvo surengtas ir dvi dienas trukęs vadybinių gebėjimų seminaras. Neįgaliųjų draugijų vadovai pasisėmė žinių, kaip bendrauti su organizacijos nariais, pasiskirstyti pareigomis, kad žmonės gautų kuo daugiau informacijos, kitą jiems reikalingą pagalbą. Dar vieną panašų seminarą neįgaliųjų draugijose dirbantiems asmens asistentams LND yra numačiusi surengti rugsėjo pabaigoje.
Iki sezono pabaigos Šventojoje apsilankys dar keli šimtai žmonių. Pirmą kartą čia vyks ir savarankiškumo stovykla rateliais judantiems poilsiautojams. Dešimčiai žmonių ketinama sukurti sąlygas, padėsiančias įveikti įvairias jų kelyje pasitaikančias kliūtis, pasijusti nepriklausomiems nuo aplinkinių. Didesnio mobilumo galimybių stovyklos dalyviams suteiks AB „Puntukas“ gaminamas prie neįgaliųjų vežimėlių tvirtinamas trečiasis ratas.
Ilgojo sezono rūpesčiai
Ilgiau kaip penkis mėnesius trunkantis poilsio sezonas turi ir savų privalumų, ir trūkumų. Per trumpesnį laiką daugiau kaip 60 asocijuotų narių vienijanti LND negalėtų suteikti vienodų galimybių visų jų nariams pailsėti, sustiprinti sveikatos, o dabar po 45 visų draugijų narius gali atvykti prie Baltijos jūros. Prieš prasidedant arba besibaigiant poilsio sezonui kurorte būna mažiau žmonių, todėl Šventojoje ramiau.
Tačiau tik su tradiciniu sezono laiku susiję nemažai poilsiautojams skirtų paslaugų. Pasak A. Petrutienės, gegužę dar nedirba daugelis kavinių, privačių parduotuvių. O štai rugsėjį, kuris jau nebe pirmi metai būna gana šiltas ir saulėtas, paplūdimyje nebelieka persirengimo kabinų, nustoja veikti šalia kopų esantys tualetai. Vis dėlto daugiausia rūpesčių kelia per kopas vedantis takas prie jūros. Pavasarį vietiniai komunalininkai ilgai nepakloja iš medinių skydelių sudedamo tako, vasarą jį dažnai užpusto smėlis, rudenį jis ankstokai išardomas. LND vadovai ne kartą kreipėsi į Šventosios seniūną, prašydami supratimo ir geranoriškos pagalbos, tačiau be pažadų toliau taip ir nepasistūmėta. O šis takas, pasak A.Petrutienės, reikalingas ne tik LND nariams. Netoliese yra įsikūrusi regos negalią turinčių bei sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos poilsiavietės.
A.Petrutienė ketina kreiptis į Palangos miesto, kuriam priklauso ir Šventoji, merą, kad takas prie jūros būtų tvarkomas taip, kad visada būtų patogus žmonėms su negalia. Juk, pasak jos, tai, kas patogu žmogui su negalia, patogu visiems – ir su mažais vaikais atvykstančioms jaunoms šeimoms, ir garbaus amžiaus sulaukusiam senjorui.
