Asociacijos įkūrėjų entuziazmas, siekis, kad žmonės su negalia gyventų aktyvų, įdomų ir turiningą gyvenimą, gyvas ir šiandienių jos vadovų, jaunų ir ambicingų žmonių širdyse. Į darnią visumą susiliejo tradicijos, patirtis ir jaunatviškas pokyčių siekis.
Asociacijos narių lūpose ‒ gyvi liudijimai
Jubiliejiniame renginyje daugiausia dėmesio skirta asociacijos nariams. Pagerbti veteranai, suteikta galimybė savo nuomonę išsakyti jaunimui.
Skirtingų kartų ryšių puoselėjimas – didelė vertybė. Gera buvo matyti iš Kupiškio rajono atvykusio asociacijos veterano Petro Šakalio besišypsančias akis, pasididžiavimo kibirkštėlę jose, kai jam drauge su Neįgaliųjų reikalų departamento direktore A.Kandratavičiene buvo patikėta garbė pakelti jubiliejinio renginio vėliavą. P.Šakalys pasakojo dalyvavęs visose šios vėliavos pakėlimo ceremonijose – asociacija turi tradiciją kasmet savo nariams surengti sezono atidarymo šventę. Daugiau kaip pusę amžiaus rateliuose sėdintis vyriškis kupinas optimizmo.
Pasak jo, sveikieji dažnai labiau skundžiasi gyvenimu nei jie, žmonės su negalia. O ir per tuos 52-ejus metus, kai vos 23-ejų būdamas pateko į avariją, po kurios teko sėsti į vežimėlį, gyvenimas žymiai pasikeitė, pagerėjo. Kartu su taip pat rateliais judančia žmona jie gyvena neįgaliųjų poreikiams pritaikytame bute, dainuoja Noriūnų kultūros namų kapeloje „Iki ryto“, stengiasi visur dalyvauti. Be jo neapsiėjo ir paties Landšafto terapijos ir rekreacijos centro kūrimas. Vyras prisimena iš pat pradžių buvęs atsakingas už vandentiekio įrengimą stovyklavietėje.
Daug įdomių istorijų buvo galima išgirsti ir iš visų 20-ies skirtingais metais asociacijos nariais tapusių neįgaliųjų, kurių rankose tądien plazdėjo 20 baltų balandžių. Į dangų paleisti paukščiai simbolizavo kartu nuveiktus prasmingus darbus. Gražiai juos įvardijo seniausias asociacijos narys Henrikas Mataitis. Su garbingu jubiliejumi pasveikinta asociacijos kultūriniu gyvenimu besirūpinanti Gražina Lekavičienė, buvusio LPA įkūrėjo žmona Elma Kutkevičienė.
Gerai asociacijos veiklą įvertino ir Ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius, kurio sveikinimus ir linkėjimus jaustis ne tik lygiaverčiais piliečiais, bet ir aktyviais mūsų šalies kūrėjais perdavė jo padėjėja Genovaitė Paliušienė ir visuomeninis patarėjas Aleksandras Pacevičius.
Šventinis renginys neapsiėjo ir be kultūrinės dalies. Į Monciškes gausiai susirinkusiems žmonėms su negalia koncertavo scenos meistrai Liudas Mikalauskas, Egidijus Bavikinas, Evelina Sašenko. Maloniu visus nustebinusiu siurprizu tapo artėjant vidurnakčiui stovyklavietę nušvietusi ugnis – intriguojantį pasirodymą surengė kolektyvas „Ugnies šokis“.
Nuo poilsio iki visapusiško užimtumo
Landšafto terapijos ir rekreacijos centras, Baltijos jūros pakrantėje atsiradęs buvusio asociacijos prezidento Stanislovo Kutkevičiaus didžiulių pastangų dėka, šiandien pelnytai siejamas su visa Lietuvos paraplegikų asociacija, jos veikla. Nors stovyklavietė Monciškėse pirmiausia buvo kuriama siekiant suteikti galimybę rateliais judantiems žmonėms ištrūkti iš keturių namų sienų apsupties, susipažinti su likimo bičiuliais, bendrauti, pasidalyti savo gyvenimiška patirtimi, pamažu į šį poilsį pradėta įtraukti įvairių užsiėmimų.
Šiandien didžioji dalis Lietuvos paraplegikų asociacijos veiklų vyksta būtent čia. Nuo ankstyvo pavasario iki pat rudens Monciškėse rengiamos įvairios stovyklos, kuriose tobulinami rateliais judančių žmonių (ypač daug dėmesio skiriama neseniai stuburo traumas patyrusiesiems) fiziniai įgūdžiai, mokomasi įvairių amatų, ugdomas savarankiškumas.
Vardydamas svarbiausius per 20 metų asociacijos nuveiktus darbus, LPA prezidentas Juozas Bernatavičius mini ir kitas svarbias veiklas: aktyvų neįgaliųjų teisių gynimą, rūpinimąsi viešosios aplinkos prieinamumu rateliais judantiems žmonėms, dalyvavimą kuriant teisės aktus, atstovaujant žmonių su negalia interesams.
Dar vienas svarbus akcentas – LPA yra Europos žmonių su nugaros smegenų pažeidimais konfederacijos steigėja ir narė. Tai leidžia ne tik plėsti asociacijos narių akiratį, bet ir susipažinti su tarptautine įvairių neįgalią turinčių žmonių problemų sprendimo patirtimi, bandyti ją pritaikyti mūsų šalyje.
Abipusio ryšio bendruomenė
J.Bernatavičius sako, kad asociacijoje laikomasi nuostatos, jog ji – abipusio ryšio su savo nariais bendruomenė. Ir visada laukiama grįžtamojo ryšio – minties, idėjos, į priekį pastūmėjančios kritinės nuomonės ar konkretaus prisidėjimo, kad asociacijoje visiems būtų gera, kad visi jaustųsi tarsi šeimoje.
Teisininkas Egidijus Grigonis ‒ akivaizdus tokio ryšio pavyzdys. Nuo pat pradžių asociacijos veikloje dalyvaujantis vyras pasakoja, kad jei ne LPA, jos vadovų paskatinimas, kažin ar būtų įsitraukęs į tokį aktyvų gyvenimą, pasiryžęs teisės studijoms, užsirašęs į vairavimo kursus ir nusipirkęs automobilį. Dabar aukštąjį teisininko išsilavinimą įgijęs vyriškis pats padeda asociacijos nariams – jis atsakingas už jiems teikiamas konsultacijas, įvairią teisinę pagalbą.
Egidijus pasakoja ne kartą patyręs, kad vienam asociacijos nariui kilusi problema pasirodė esanti aktuali daugeliui neįgaliųjų. Tada LPA imasi tarpininko vaidmens – kreipiasi į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą, įsitraukia į teisminius ginčus. O iš karto nepavykus pasiekti norimų rezultatų, toliau imasi aktyvių veiksmų.
E.Grigonis primena vis dar nemažai įtampos keliančią Kauno Laisvės alėjos rekonstrukcijos problemą – architekto planus atsisakyti esą neestetiško pastatų, viso kvartalo pritaikymo neįgaliesiems. Kol kas į jų kreipimąsi nebuvo tinkamai sureaguota, tad LPA teisininkas neatmeta galimybės dar kartą kreiptis į teismą. Pilietiškai aktyviai LPA pozicijai pritaria ir Neįgaliųjų reikalų departamento direktorė Asta Kandratavičienė, ji skatina ir toliau nenuleisti rankų. Pasak jos, viešumas yra būdas pasiekti didžiausią efektyvumą, todėl reikėtų pagalvoti apie viešas akcijas dėl Laisvės alėjos.
