Teorija ir praktika – vienoje vietoje
Šio centro (TPNC) direktorė Ilona Ogurcova įsitikinusi, kad techninės pagalbos priemonės, kuriomis jų įstaiga aprūpina negalią turinčius žmones, – svarbus, bet tikrai ne vienintelis būdas, užtikrinantis jų gyvenimo kokybę ir visavertę integraciją į visuomenę. Norėdamas parodyti, kas ir kaip prisideda ar gali prisėti prie šio tikslo, TPNC sukvietė įvairių sričių, organizacijų atstovus, techninės pagalbos priemonių tiekėjus pristatyti savo veiklas ir naujoves, pasidalyti žiniomis ir patirtimi, padiskutuoti apie kylančius iššūkius ir jų sprendimo būdus.
„Savarankiškumas, gyvenimo kokybė – visų mūsų siekiamybė ir bendras reikalas“, – sako I. Ogurcova. „Kadangi norėjome, kad šis renginys būtų naudingas ne vien neįgaliesiems, jų artimiesiems, bet ir specialistams, jį padalinome į dvi dalis: specialistams surengėme praktinį mokomąjį seminarą, o ekspozicijų salėje lankytojams prisistatė neįgaliųjų, pagyvenusių žmonių interesais besirūpinančios valstybinės, nevyriausybinės organizacijos, techninės pagalbos priemonių tiekėjai supažindino su šios srities naujovėmis“, – pasakoja TPNC Metodinio skyriaus vedėja Dovilė Sabaliauskaitė.
Organizatorių teigimu, ypač didelio susidomėjimo sulaukė seminaras. Į jį užsiregistravo apie 100 savivaldybių socialinių darbuotojų, logopedų, reabilitacijos specialistų, pedagoginių psichologinių tarnybų atstovų. Pranešimai buvo tiesiogiai transliuojami ir į ekspozicijų salę.
Visuomenei, neįgaliųjų bendruomenei ekspozicijų salėje prisistatė 25 įstaigos, organizacijos. Apie šalies socialinę politiką, valstybės numatytą paramą pasakojo Neįgaliųjų reikalų departamento, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos, TPNC, Valstybinio studijų fondo atstovai. Negalią geriau pažinti padėjo nevyriausybinės organizacijos: Kurčiųjų draugija supažindino su gestų kalba, surengė jos pamokėlę, Aklųjų biblioteka pasiūlė interaktyvią akciją, leidžiančią suprasti, kaip regėjimo negalią turintiems žmonėms gelbsti kiti jutimai. Buvo raginama išbandyti įvairių tipų neįgaliųjų vežimėlius, sužinoti, kuo jie skiriasi, pauostyti nereginčių vaikų sukurtus kvepalus.
Neatsiliekame nuo skandinavų
Didžiąją ekspozicijų salės dalį vis dėlto užėmė neįgaliesiems skirtos techninės pagalbos priemonės. Jas tiekiančios įmonės siūlė susipažinti su naujausiomis tendencijomis, išmėginti ką tik rinkoje pasirodžiusias naujoves.
UAB „Teida“ stende iš tolo dėmesį traukė neįprastos formos spalvingos daniškos sėdynėlės „Scallop“. Pasirodo, ši naujovė skirta cerebriniu paralyžiumi sergantiems, pusiausvyros, autizmo spektro sutrikimų turintiems vaikams, kuriems reikalinga papildoma atrama sėdint ant grindų arba ant kėdės. „Teidos“ direktorė Edita Želvienė pasidžiaugė, kad klausydamasi tiesiogiai transliuojamo svečio iš Norvegijos pranešimo, sužinojo, jog šios lengvos, patogios, įvairiems terapiniams ir laisvalaikio užsiėmimams skirtos sėdynėlės skandinavų rinką pasiekė tuo pačiu metu, kaip ir Lietuvą. „Žengiam koja kojon su Skandinavijos, kitų užsienio šalių techninės pagalbos priemonių neįgaliesiems centrais, – šypsojosi E. Želvienė. – Taigi Lietuvos gyventojai tikrai nenuskriausti.“
Neįgaliųjų dėmesį traukė ir parodoje pristatytas lengviausias pasaulyje „Panthera“ vežimėlis. Jo rėmas tesveria 2,1 kg, su ratais – kiek daugiau nei 4 kg. Automobilius vairuojantiems neįgaliesiems toks vežimėlis – savarankiško, kokybiško gyvenimo garantas. Kai kelis sykius per dieną reikia ne tik pačiam į automobilį persėsti, bet ir vežimėlį įsikelti, kiekvienas kilogramas svarbus. Deja, norint įsigyti tokį vežimėlį, neįgaliajam tenka nemažai prisidėti, nes TPNC kompensuoja tik 1 216 eurų, o tokia „Panthera“ kainuoja apie 5 tūkst. eurų. Žinoma, jeigu vežimėlių iš gamintojo būtų perkama centralizuotai, didesniais kiekiais, jie kainuotų mažiau. Pasak E. Želvienės, tokiu keliu eina Latvijos techninės pagalbos neįgaliesiems centras. Jie apskaičiavo, kad, įvertinus būsimo remonto išlaidas, labiau apsimoka pirkti kokybišką vežimėlį. Jo patogumas neįgaliajam – papildoma pridėtinė vertė.
Svarbiausia – priemonės funkcionalumas
Ne tik parodos lankytojai, bet ir TPNC Metodinio skyriaus vyriausioji specialistė Vilija Juškienė ilgėliau stabtelėjo prie UAB „Biomedika“ pristatyto vaikiško vežimėlio su specialiai stuburo iškrypimų turintiems vaikams pritaikyta nugarėle. „Nugaros atrama pagaminta pagal patentuotą technologiją iš atskirų segmentų, kuriuos galima koreguoti pagal konkretaus vaiko stuburo iškrypimus, – gaminį pristatė bendrovės atstovas Jonas Daublys. – Tai tarsi vežimėlis-reabilitacinė kėdutė.“ Antrus metus Lietuvos rinkai siūlomo vežimėlio TPNC priemonių sąraše nėra. Vertindama tiekėjų pristatomas techninės pagalbos priemones TPNC direktorė I. Ogurcova sako, kad tikrai nebūtina visų jų įtraukti į centro perkamų priemonių sąrašus. „Yra įvairių techninės pagalbos priemonių įsigijimo būdų. Jeigu būtų gydytojų sprendimas, kad vaikui tikrai reikia tokios dinaminės sistemos, leidžiančios užfiksuoti stuburą tam tikroje padėtyje, TPNC ją nupirktų, – sako I. Ogurcova. – Žinoma, prieš tai įvertintume, ar tėvai sugebės tinkamai ją naudoti, ar bus saugu, ar ta sistema nepadarys daugiau žalos negu naudos. Ir jeigu visi kartu nuspręstume: „Taip, reikia“, nebūtų jokių problemų ją įsigyti.“
Tačiau TPNC direktorė atkreipia dėmesį ir į kitą aspektą. Pasak jos, nereikia susikoncentruoti į vieną ar kitą konkrečią priemonę. Svarbu, kad ji padėtų atgauti prarastą funkciją, o ne būtų paženklinta vienos ar kitos firmos ženklu.
Priemonės be gamintojo ženklo
Vilniaus išsėtinės sklerozės draugijos „Feniksai“ stende pristatomos priemonės apskritai neturėjo jokių jų gamintojus identifikuojančių ženklų. Šios nevyriausybinės organizacijos veiklos koordinatorės, ergoterapeutės Airos Jasalinytės teigimu, tokias paprastas, bet neįgalių žmonių gyvenimą labai palengvinančias priemones pagamino jų poreikius įvertinę ergoterapeutai.
Mergina rodo šaukštą su ilgesniu ir storesniu nei įprasta koteliu, arba šaukštą su rankena, kurią galima apsukti apie riešą – toks tikrai neišslys iš rankų, o žmogus neliks alkanas. Čia pat ir lentelė su paaukštintu kampeliu, kad duonos riekė neslidinėtų, puodo laikiklis, kad maišomas viena ranka nenukristų.
A. Jasalinytė džiaugiasi, kad žmonės šiomis priemonėmis domėjosi. Tik gaila, kad klausiama, kur būtų galima jų įsigyti, tegalėjo atsakyti, kad tokiomis priemonėmis niekas neprekiauja. „Santariškių ergoterapeutai, dirbdami su motorikos pažeidimų turinčiais žmonėmis, mato, ko reikėtų, kad jie jaustųsi visaverčiai, ir ką nors nesudėtingo sukuria. Daugelį tokių pagalbinių priemonių kiekvienas namuose gali pasigaminti. Užtenka pamatyti, pačiupinėti“, – pasakoja A. Jasalinytė. Ergoterapeutė džiaugiasi, kad šis stendas sulaukė nemažo Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto studentų susidomėjimo. Galbūt ir jie ateityje ką nors panašaus sukurs ir taip prisidės prie negalią turinčių žmonių gyvenimo kokybės, leis jiems pasijausti dar savarankiškesniems.
TPNC direktorės I. Ogurcovos teigimu, visuomenės dėmesio sulaukęs renginys tapo puikia galimybe padidinti 25-ąsias savo veiklos metines pažyminčio centro žinomumą, proga geriau vieniems kitus pažinti, suprasti, padėti.
