Naujosios požeminės perėjos pritaikymas sukėlė daug diskusijų tarp žmonių su negalia, Vilniaus miesto savivaldybės atstovų ir keltuvus sumontavusios bendrovės atstovų. Neįgalieji tikina esą nusivylę, nes naujojo objekto pritaikymas – tik formalus.
Meras: keltuvas nėra tinkamai paruoštas naudoti
Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius atidarymo metu pasidžiaugė, kad vos per pusę metų prieš 14 metų pradėtą statyti objektą Vilniaus miesto savivaldybei pavyko visiškai atnaujinti, įrengti tris žmonėms su negalia pritaikytus keltuvus, laiptus, padaryti taktilinį žymėjimą, sutvarkyti apdailą, virš laiptų įrengti stogines su apšvietimu ir kt. Visas šis projektas kainavo 342 tūkst. eurų. Pusę skyrė savivaldybė, kitą pusę – bendrovė „Maxima LT“.
Pasak mero, dabar susisiekimas tarp dviejų rajono dalių – Senosios ir Naujosios Pilaitės – bus kur kas saugesnis. Tačiau pakili šventės nuotaika netruko išsisklaidyti. Vos neįgaliesiems išbandžius jiems skirtus nuožulniuosius keltuvus visi suprato, kad toli gražu ne viskas padaryta tinkamai. „Keltuvas juda pernelyg lėtai, krato, iškvietimo mygtukus sunku spausti, blogas nuolydis“, – žėrė pastabas judėjimo negalią turintys žmonės.
Renginio metu meras R. Šimašius apgailestavo, kad sostinėje vyksta tokie nesusipratimai. Pasak jo, pažiūrėjus į tai, kaip keltuvu bando pasinaudoti žmogus su negalia, daugiau nei akivaizdu, kad jis netinkamai paruoštas naudoti. Paklaustas, kas bus daroma, kad keltuvas visgi nedulkėtų, o atliktų savo funkciją, meras patikino, kad neįgaliųjų pastabos išgirstos ir nesklandumai bus pašalinti.
Projektas toli gražu ne tobulas
Lietuvos žmonių su negalia sąjungos administratorė, neįgaliojo vežimėliu judanti Jurgita Masiulionytė, nusprendusi išbandyti naująjį perėjos keltuvą, išsakė konkrečias pastabas keltuvą sumontavusios UAB „ROL-automatikas“ atstovams. Keltuvo iškvietimo mygtukus reikia laikyti nuspaudus visą laiką, kol keltuvas juda, o tai, pasak J. Masiulionytės, itin sunku žmonėms, kurių rankos silpnos. Žmonės, nevaldantys pirštų, keltuvu be pagalbos apskritai pasinaudoti negalės, mat mygtukas nėra iškilus.
J. Masiulionytė susidūrė ir su dar vienu nemenku iššūkiu. Norėdama įvažiuoti į keltuvą, kuris kyla į viršų, ji turėjo labai pasistengti, įsibėgėti ir net prašyti greta esančiųjų pagalbos, mat nuovaža pernelyg stati.
Lietuvos žmonių su negalia sąjungos projektų koordinatorė Ginta Žemaitaitytė atkreipė dėmesį, kad keltuvo valdymo mechanizmas gana sudėtingas, todėl žmonės su negalia gali nemokėti juo pasinaudoti. Ji sako, kad instrukcija turi būti ne ant paties keltuvo, o matomoje vietoje dar neįlipus į jį ir parašyta stambiomis raidėmis. Šią ir kitas problemas keltuvą sumontavusios įmonės atstovai pažadėjo išspręsti artimiausiu metu.
Tai, kad keltuvas juda lėtai, pasak Pilaitės seniūno Albino Šniro, yra gerai, juk žmogus su negalia gali jaustis saugiau įrenginiui judant mažesniu greičiu. Kita vertus, neįgalieji atkreipė dėmesį, kad sulaukti pakylančio keltuvo ir nusileisti iš viršaus į apačią užtrunka apie 10 minučių. Paėjėjus iki išėjimo vėl tas pats. Taigi pereiti požemine perėja į vieną pusę gali prireikti beveik pusvalandžio, vadinasi, kelionė nusipirkti būtiniausių produktų gali tapti pusdienio darbu.
Keltuvą sumontavusios UAB „ROL-automatikas“ keltuvų projektų vadovas Vitalijus Gurevič tikina, kad greitis yra kalibruotas ir jo didinti dėl pačių neįgaliųjų saugumo negalima. Pasak jo, priemonė šiam objektui parinkta netinkamai, nes toks keltuvas naudojamas, kai reikia įveikti perpus trumpesnį atstumą. Šiai požeminei perėjai, pasak keltuvų projektų vadovo, kur kas labiau tiktų liftas. „Labai svarbu, kad architektai dar rašydami projektus ateitų pas mus ir kartu ieškotume geriausių sprendimų“, – tikina V. Gurevič.
Naujas objektas piktina mamas
Pilaitėje gausu jaunų šeimų, tad šios perėjos pritaikymas svarbus ne tik žmonėms su negalia, bet ir mamoms su vaikais vežimėliuose. Deja, perėja nesidžiauga ir jos. Ne viena mama priėjusi prie nuolydžio, skirto nusivežti vežimėlius ar dviračius, tiesiog pakraipė galvą, nerizikavo leistis žemyn ir patraukė antžeminės perėjos link. Pasak G. Žemaitaitytės, nuolydis gerokai per didelis, todėl akivaizdžiai nesaugus. Mama Ingrida tikino, kad labai laukė perėjos atidarymo, tačiau yra nusivylusi, nes su vaiko vežimėliu nusileisti nuolydžiu negali.
„Priekiu nusileisti tikrai neįmanoma gal nebent nugara, bet ir taip būtų labai sudėtinga. Jeigu vaiko vežimėlis mažesnis ir tarpas tarp ratų siauresnis, atstumas tarp vėžių – per platus.“ Pasak mamos, ir vaikas su dviračiu nei žemyn nusileis, nei aukštyn užkils. Ingrida stebisi, kad norima panaikinti antžeminę perėją tinkamai neįrengus požeminės. Pasak jos, tokia situacija labai ribos žmonių galimybę rinktis kur apsipirkti, kur eiti.
Apsilankius tokiame tik formaliai pritaikytame objekte kyla klausimas: nauja požeminė perėja visgi labiau džiugins ar liūdins miestiečius?
