Europoje neįgalieji dalyvauja varžybose
Aukštadvario kartodromo vadovas Ramūnas Savickas pasakoja kartingo varžybose Prancūzijoje atkreipęs dėmesį, kad jose važiuoja ir kojų nevaldantys žmonės. Tiesiog iš ratelių persėda į kartą su rankinio valdymo įranga ir – į trasą. Tada jis pamanęs, jog būtų smagu, kad ir pas mus atsirastų tokių galimybių, nes nė vienoje Baltijos šalyje (ir net Lenkijoje) dar nėra nieko panašaus. Įkvėptas to, ką pamatė, lenktynių entuziastas sugalvojo, kaip įrengti karte rankinį valdymą ir net nupirko reikiamas detales, tačiau jos keletą metų gulėjo nejudinamos – vis pritrūkdavo tam laiko (R. Savickas kelias kadencijas buvo Lietuvos kartingo asociacijos prezidentas).
Kai grįžo dirbti į kartodromą, kartu su taip pat automobilių sportu besidominčia dukra Egle pradėjo ieškoti naujų, įdomesnių veiklų. Atsirado naujų idėjų. Sukonstravo dvivietį kartą – juo patogu vežti vaikus, kurie dar per maži vairuoti patys, ar šiaip pirmą kartą važiuojant kartodrome su instruktoriumi apžiūrėti trasą. Kita įgyvendinta inžinerinė naujovė – mašina, specialiai sukonstruota mokytis kontroliuoti slydimą. Ir paskutinė naujiena – viename karte įrengtas rankinis valdymas.
R. Savickas tikisi, kad neįgaliųjų, norinčių išbandyti kartingą, tikrai atsiras. „Nesiekiame iš to uždirbti. Čia verslo nepadarysi, – sako R. Savickas. – Norime, kad žmonės turėtų galimybę prasmingai leisti laisvalaikį. Labai daug negalią turinčiųjų sėdi užsidarę namuose, juos vargina depresija. Gal čia po truputį užsikabins – juk gyvenimas nesibaigia patyrus traumą.“
R. Savickas turi ir rimtesnių planų – žada įsigyti ir sportinių automobilių, kad ir mūsų šalies neįgalieji galėtų dalyvauti Europos, pasaulio čempionatuose.
Nepaprastas jausmas
Vilnietis Edvardas Paknys jau išbandė gokartą su rankinio valdymo įranga. Ir džiaugiasi pasiekęs gerą rezultatą. Edvardas kartingo trasoje – ne naujokas. Jis rimtai treniravosi važiuoti gokartu, ruošėsi dalyvauti varžybose, netgi buvo nusipirkęs automobilį. Tačiau šiuos planus įgyvendinti sutrukdė trauma, po kurios vyriškiui buvo amputuota koja virš kelio. Teko parduoti gokartą ir varžybų planus pamiršti. Edvardas sako pernelyg nenusiminęs – jis turi kitų veiklų, kurios jam ne mažiau įdomios. Vyriškis puikiai prisitaikė gyventi su negalia – įsigijo protezą, taigi važinėja dviračiu, jodinėja, bando vandenlenčių sportą. Tačiau savo lenktynių pomėgį buvo atidėjęs. Kai sužinojo, kad Aukštadvario kartodrome atsirado gokartas su rankinio valdymo įranga, labai apsidžiaugė ir nedvejodamas nusprendė jį išbandyti. Rezultatas nenuvylė – sukti ratus sudėtingoje trasoje jam sekėsi puikiai. Ir jausmas – neapsakomas. Edvardas sako vėl prisiminęs laikus, kai turėjo sveikas kojas ir galėjo nevaržomas lėkti trasa.
Jis su protezuota koja galėtų pavažiuoti ir įprastu kartu, tačiau tai nebūtų efektyvu, visavertiškai dalyvauti varžybose tikrai negalėtų. Na, o su rankinio valdymo įranga – visai kas kita. Norint pasiekti gerą rezultatą lenktynių sporte svarbu kiekviena smulkmena. Edvardas džiaugiasi, kad automobilis techniškai pritaikytas gerai, todėl pritaria R. Savicko planams, kad su taip pritaikytais kartais galima būtų dalyvauti ir varžybose. Jis tam pasiryžęs. Be to, turi noro ir vilčių šiame sporte pasiekti gerų rezultatų.
Išbandė ir stuburo traumą patyrusieji
Gokartą su rankinio valdymo įranga išbandė ir neįgaliųjų klubo „Feniksas“ nariai, Ukrainos parolimpinė teniso rinktinė. Ypač R. Savickas sako norėjęs išgirsti kojų nevaldančių žmonių nuomonę. Norinčiųjų išbandyti naujovę atsirado ne vienas.
Gintas Grybė po stuburo traumos juda neįgaliojo vežimėliu. Sužinojęs, kad Aukštadvaryje yra kartas su rankinio valdymo įranga nieko nelaukęs atvažiavo jo išbandyti. Iš pradžių kartodromo trasa riedėjo nedrąsiai, bet su kiekvienu ratu važiavo vis greičiau, vis drąsiau. „Važiuojant atsirado azartas, pakilo adrenalinas, atrodo, norisi suaugti su mašina, vis didesnį greitį išbandyti“, – sako vyriškis. Jis sako būtinai grįšiantis atgal pats ir kitiems rekomenduosiantis. Gintas vairuoja automobilį, tačiau važiuoti kartodromo trasa ir keliu – ne tas pats. Reikia pajusti automobilio slydimo trajektoriją, pačią trasą – jei truputį neapskaičiuosi, gali atsidurti žolėje. Gintui pritaria ir kartodromo vadovas. Pasak R. Savicko, tai yra sudėtinga trasa, neįgudęs greitai ja nepavažiuosi.
Kartodrome važiuojama pramoginiais kartais. Jie – saugūs, su plastikinėmis apsaugomis, nevirsta, juos gali vairuoti net vaikai. Rimtose varžybose važiuojama sportiniais automobiliais. Jais važiuojama kitaip, galima pasiekti didesnį greitį. G. Grybė pirmą kartą sėdęs į gokartą nuogąstavo, kad važiuodamas nesijaus saugiai, nes nevaldo stuburo, tačiau nerimas nepasitvirtino. Automobilio sėdynė sukonstruota taip, kad joje patogu sėdėti, ji tvirtai prilaiko kūną. Be to, ir valdymas labai paprastas – vos dvi rankenėlės prie vairo: greičio ir stabdžių. Nieko nesupainiosi.
Kartodromo trasa su instruktoriumi važiavo ir 8-metis Ginto sūnus. Žinoma, iš karto užsikrėtė lenktynių dvasia ir jau paprašė tėčio užrašyti į kartingo būrelį.
Planuoja rengti neįgaliųjų varžybas
R. Savickas, pamatęs, kad norinčiųjų važiuoti gokartais su rankinio valdymo įranga yra, sako nežadantis sustoti – jis planuoja pritaikyti ir daugiau, apie 10 gokartų. Pritaikyti jie būtų skirtingai, atsižvelgiant į įvairių neįgaliųjų poreikius: juk vieni žmonės aukštesni, kiti – žemesni, vieniems daugiau vietos sėdynėje reikia, kitiems – mažiau. Pasak R. Savicko, reikia pagalvoti ne tik apie tai, kaip neįgalieji važiuos, bet ir kaip įsės, kaip išlips, ar patogu bus sėdėti, valdyti techniką. Kol kas iniciatyva pasiteisino. Pasak E. Savickaitės, malonu matyti, kad tie, kurie išbandė kartingą, džiaugėsi, buvo laimingi.
R. Savickas tiki, kad neįgaliųjų kartingas turi perspektyvą. „Tai dar viena galimybė neįgaliesiems daryti tai, ko jie nori, neatsisakyti iki traumos turėtų pomėgių. Vieni mėgsta komandines sporto šakas, kiti – greitį, tai, kas susiję su technika. Vieniems tinka bočia ar krepšinis vežimėlyje, kiti mėgsta daugiau adrenalino teikiantį sportą. Gerai, kad yra iš ko pasirinkti“, – sako Aukštadvario kartodromo vadovas.
