Nereikia ruoštis į tolimą ir varginančią kelionę, užteks aplankyti Nacionalinį lankytojų centrą, įsikūrusį Vilniuje, Sapiegų dvarvietės teritorijoje, buvusios Karo ligoninės skalbyklos pastate. Nevairuojantiems ir sunkiau judantiems vilniečiams bei miesto svečiams į Nacionalinį lankytojų centrą patogu atvažiuoti žemagrindžiais troleibusais. Keleiviui įspėjus vairuotoją iš anksto, troleibusas gali sustoti stotelėje Antakalnio gatvėje, prie pat įėjimo į Sapiegų parką.
Patogi virtuali kelionė po gamtą
Centro vyriausioji specialistė Onutė Drobelienė mielai sutiko aprodyti ne tik ekspoziciją, bet ir paties centro patalpas. Pastato pirmajame aukšte įrengtas erdvus liftas, kuriuo keliauti iš vieno aukšto į kitą gali net ir didesnių matmenų elektriniais vežimėliais judantys neįgalieji. Rūbinės ir tualetai patogūs rateliais judantiems žmonėms: čia galima patogiai įvažiuoti, apsitarnauti savarankiškai ir išvažiuoti.
O. Drobelienė sako, kad Lietuvoje vasaros kelionių maršrutas gali būti labai įdomus. Keltuvu nusileidžiame apžiūrėti centre įrengtos ekspozicijos, kurios tema – „Saugomos teritorijos. Kelionė gyvenimo ratu“. Žmonės, turintys specialiųjų poreikių, kuriems sunku keliauti, neišeidami iš šio centro gali pažinti Lietuvą virtualiuoju būdu.
Tik įėję į ekspozicijų salę pasijuntame lyg būtume apsupti gamtos: aplinkui žolynai, žiogai, paukščiai, o užvertus galvą – debesys. Tokie nuostabūs vizualiniai sprendimai padeda įsivaizduoti, kad esame miške, pievoje.
Priėję prie pirmojo informacinio ekrano, kuris, beje, pritvirtintas žmogui neįgaliojo vežimėlyje tinkamame aukštyje, nuspaudžiame mygtuką, atsiranda visos Lietuvos žemėlapis, kuriame pažymėtos saugomos teritorijos ir lankytini objektai – ekspozicijos, muziejai, pažintiniai takai, piliakalniai, apžvalgos bokštai ir daug kitų objektų. O. Drobelienė sako, kad daugelyje saugomų teritorijų įrengti takai, kuriais patogu važinėti neįgaliojo vežimėliu. Tačiau išsiruošus į tikrą kelionę, apie pritaikymus specialiesiems neįgaliųjų poreikiams reikėtų išsiaiškinti pasiskambinus pasirinkto parko darbuotojams. Iš šios salės pereiname į kitą, kur, pasitelkę įvairius interaktyvius žaidimus, aiškinamės, kaip darbuojasi gamtosaugininkai, kad būtų išsaugotas gamtos ir kultūros paveldas.
Dešimt paslapčių „spintelių“
Ekskursijos vadovė kviečia patenkinti smalsumą ir atidaryti dešimt „spintelių“, kuriose gausu įdomios informacijos: nuotraukų, tekstų, filmuotos medžiagos. Tiesa, tos „spintelės“ – didelės, bet kuris smalsuolis gali privažiuoti neįgaliojo vežimėliu, patogiai prieiti ar net įeiti.
Kita stotelė – 41 metro ilgio labirintas su mažais ekranais. Jį taip pat galima apvažiuoti neįgaliojo vežimėliu. Labirinte galima užtrukti net 40 minučių: žiūrėti trumpus filmukus apie parkus.
Judame prie didžiojo rato, kuriame pavaizduoti saugomų teritorijų grafiniai ženklai. Rate įmontuoti šviečiantys langeliai, kuriuose matyti įdėti simboliniai daiktai, atkeliavę iš saugomų teritorijų. Čia galime išvysti žalčio išnarą, paukštelio remezos – kruopštaus mezgėjo – lizdelį, Užgavėnių kaukę ir daug kitų dalykų, kuriuos tikrai smalsu pamatyti. Ateityje centro darbuotojai šiuos simbolinius daiktus pakeis kitais.
Domėkis, žaisk, ir sužinosi
Toliau keliaujame prie dar vieno ypatingo rato: čia žaidžiant galima peržiūrėti trumpučius filmukus apie išskirtines Lietuvos gamtos vertybes. Toks unikalus ratas yra tik šiame centre.
Čia galima susipažinti ir su paukščių kalba. Tereikia atsisėsti į akustinę kabiną ir klausytis įvairiausių paukščių balsų, paskui pasiskaityti apie vieną ar kitą paukštį ir ekrane pamatyti, kaip tas paukštis atrodo.
Užsukame į Šikšnosparnių kino salę pasižiūrėti filmuko apie gyvūnus, augalus, upės vagos ar kraštovaizdžio formavimąsi ir kitus unikalius gamtos kūrinius bei reiškinius.
Čia laukia tikras siurprizas – laboratorinis stalas – klaustukas. Ant jo guli keturiasdešimt vienas paslaptingai atrodantis daiktas. Apžiūrėjus kiekvieną jų, tereikia delnu paliesti šalia esantį skaičiuką ir stalas „papasakoja“ apie daiktą, atskleidžia jo paskirtį.
Ekskursijų laiką galima pasirinkti
O. Drobelienė sako, kad į ekskursijas reikėtų registruotis iš anksto, nes centre dažnai lankosi mokiniai, tad turintiems negalią vertėtų pasirinkti laiką, kai čia mažiau šurmulio. Ekskursijos vadovė pasakoja, kad centre lankęsi kurtieji buvo atsivedę savo vertėją, bet jie taip susižavėjo vizualiąja informacija, kad vėliau su ekspozicija panoro susipažinti savarankiškai. Turintieji regėjimo negalią apsilankę centre gali klausytis informacijos, o kai kuriuos eksponatus paliesti rankomis.
