Neįgaliesiems pritaikytu traukiniu – per visą Lietuvą

Pristatydamas naująjį traukinį AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinis direktorius Stasys Dailydka pasidžiaugė, kad vietoj šiuo metu eksploatuojamų didelių ir sunkių traukinių galėsime keliauti mažesniais ir mobilesniais. „Jie kursuos dažniau, o savaitgaliais, kai keleivių srautai didesni, kelis tokius traukinius jungsime į vieną sąstatą. Tokia praktika, kai padidėjus keleivių srautams sudvigubinami mažesni traukiniai, plačiai taikoma ES“, – sakė S. Dailydka.

Įsigyjant naujus traukinius buvo atsižvelgta ir dar į vieną ES įprasta laikomą praktiką – numatytas reikalavimas, kad šiais traukiniais galėtų keliauti ir neįgalieji, kad būtų įrengtos jiems pritaikytos vietos. Tokie bus ir kiti 6 ketinami įsigyti traukiniai.

Naujojo traukinio sąstate – tik trys vagonai. Jais galės keliauti 150 keleivių. Neįgaliesiems pritaikytas vidurinysis – antrasis vagonas. Jame įrengta atverčiama platforma, kuria vežimėliais judantys neįgalieji galės įvažiuoti į traukinį. Jiems vagone numatytos dvi vietos. Neįgaliesiems pritaikytas ir traukinio tualetas: prie kriauklės, klozeto įrengti porankiai, yra specialus pagalbos mygtukas, kuriuo prireikus bus galima išsikviesti traukinio personalą, didelė erdvė vežimėliui apsisukti. Traukinyje svarbi informacija pateikta ir Brailio raštu.

Maršrutais N. Vilnia–Vilnius–Kaunas ir N. Vilnia–Vilnius–Trakai pradėję kursuoti elektriniai traukiniai EJ575 iš esmės pakeitė neįgaliųjų keliavimo kokybę. Traukinius savo kelionėms besirenkančių neįgaliųjų nuomone, jais važiuoti – vienas malonumas. Pirmame ir paskutiniame traukinio vagonuose įrengti specialūs keltuvai neįgaliesiems įkelti, išlaipinti. Elektriniuose traukiniuose, kaip ir naujai įsigytame, įrengta po dvi vietas neįgaliesiems ir specialus pagalbos mygtukas traukinio personalui išsikviesti, specialiai pritaikytas sanitarinis mazgas, žmonėms su regos negalia skirti informaciniai užrašai Brailio raštu. AB „Lietuvos geležinkeliai“ duomenimis, šiais maršrutais kursuoja 10 traukinių.

Dar 12 automotrisių (vieno vagono traukinių) 620M, važinėjančių vietiniais Lietuvos maršrutais, salonuose įrengta po vieną vietą neįgaliesiems, o trijuose traukiniuose 630M, kursuojančiuose tarptautiniu maršrutu Vilnius–Minskas ir vietiniais Lietuvos maršrutais, įrengta po du specialius keltuvus neįgaliesiems įkelti, išlaipinti, specialiai jiems pritaikyti sanitariniai mazgai, įrengta po dvi vietas neįgaliesiems ir po tris sėdimas vietas lydintiems asmenims. „Lietuvos geležinkeliai“ atkreipia dėmesį, kad visi minėti traukiniai patogūs ne tik negalią turintiems žmonėms, bet ir su mažais vaikais keliaujantiems tėveliams – juose įrengtos specialios vietos vaikų vežimėliams ir jų tvirtinimo įranga.

Iš dalies neįgaliųjų keliones geležinkeliu palengvina ir į nepritaikytų traukinių vagonus patekti padedantys keltuvai. „Lietuvos geležinkeliai“ turi 5 tokius keltuvus – du Vilniaus geležinkelio stotyje, po vieną Vilniaus oro uoste, Šiauliuose ir Klaipėdoje.

Tačiau į kelionę geležinkeliu išsiruošusiems vežimėliais judantiems neįgaliesiems svarbu ne tik pritaikyti traukiniai. Juos dar reikia pasiekti. O tai padaryti ne visada paprasta. Šiame kelyje svarbu ir patogi geležinkelio stoties prieiga, ir pritaikyta bilietų kasa, tualetas, ir išvažiavimas į peroną. AB „Lietuvos geležinkeliai“ interneto tinklalapyje www.litrai.lt galima rasti lentelę, kurioje pateikti duomenys apie geležinkelio stočių prieinamumą.

Pastaraisiais metais atlikta nemažai darbų, stengiantis sudaryti palankesnes sąlygas geležinkeliais keliaujantiems neįgaliesiems. Štai Kalvarijos geležinkelio stoties pastate įrengta nuovaža neįgaliesiems, keleiviams, vežantiems didesnį bagažą su ratukais, ar keleiviams su vaikų vežimėliais, padedanti lengviau patekti į stoties pastatą. Kužių geležinkelio stotyje įrengtos nuovažos įvažiuoti į laukiamąją salę su neįgaliųjų vežimėliais, apsauginiai turėklai. Dūseikių geležinkelio stoties perone atsirado nuovaža su turėklais, kuria galima patekti į stoties pastatą iš perono, taip pat pavojingą zoną žyminti grindinio juosta. Radviliškio, Skapiškio geležinkelio stotyse neįgaliesiems irgi tapo patogiau įvažiuoti į laukiamąją salę.

Girulių, Rūdiškių geležinkelio stotyse įrengti viešieji tualetai, pritaikyti ir specialiųjų poreikių turintiems asmenims. Kaišiadorių, Marijampolės, Radviliškio geležinkelio stočių pastatuose atsirado specialiai neįgaliesiems skirti tualetai.

Panevėžio geležinkelio stotyje neįgaliesiems pritaikytos bilietų kasos. Čia įrengtos nuovažos, padedančios neįgaliųjų vežimėliais patekti į peroną, įrengti apsauginiai lauko turėklai, pritaikyti žmonėms su fizine negalia.

Po rekonstrukcijos neįgaliesiems pritaikytas Kidarų stotelės peronas: įrengta nuovaža su poilsio aikštele, keleivių stoginėje – vieta neįgaliųjų vežimėliui. Baigta Mickūnų stotelės peronų rekonstrukcija – jie pritaikyti žmonėms su fizine negalia, pavojingos zonos riba pažymėta regimaisiais ir lytimaisiais įspėjamaisiais ženklais (žmonėms, turintiems regos negalią, pavojingą perono zoną žymi spalvotos ir grublėtos trinkelės). Išilgai peronų įrengtos tvorelės. Rimkų geležinkelio stotyje tarp perono ir platformos įrengtas neįgaliesiems pritaikytas takas.

Valkininkų, Rūdiškių geležinkelio stotyse suprojektuotos ir įrengtos trasos žmonėms su negalia (žemi slenksčiai, pakankamo pločio durų angos), kad būtų galima nevaržomai judėti geležinkelio pastate.

Tarvainių geležinkelio stotyje įrengta reikiamo nuolydžio nuovaža su turėklais patekti iš aikštelės, esančios prie stoties, į jos vidų; takas iš šios aikštelės į peroną; įspėjamoji juosta perone iš trinkelių akliesiems ir silpnaregiams. Analogiška įspėjamoji juosta akliesiems ir silpnaregiams įrengta ir Raudėnų geležinkelio stoties perone.

Bagotosios ir Alksnėnų geležinkelio stočių peronuose nuo perono iki žvyringos aikštelės įrengti laiptai ir nuovaža neįgaliesiems. Nuovažos pradžioje, pabaigoje ir krypties keitimo vietoje įrengtos apsisukimo aikštelės, abipus nuovažos įrengti borteliai ir turėklai. Prieš prasidedant nuovažai ir jai pasibaigus, įrengtas įspėjamasis paviršius. Keleivių poilsio vietose įrengta nuo aplinkos oro apsaugota zona su baldais poilsiui, atrama stovintiesiems ir vieta neįgaliųjų vežimėliui. Be to, įrengtas įspėjamasis paviršius per visą peroną šalia matomos geltonosios juostos, žyminčios pavojingą zoną. Lobinių stotelės perone įrengti slydimui atsparūs paviršiai, lydimieji ir regimieji įspėjamieji paviršiai, silpnaregiams pritaikytas takas su vedančiąja linija (maršrutas be kliūčių), paviljone numatyta vieta neįgaliojo vežimėliui.

Neįgaliųjų kelionėms traukiniais nemažai dėmesio skiria ir neįgaliųjų teises įvairiose gyvenimo srityse ginančios nevyriausybinės organizacijos. Prieš kelerius metus AB „Lietuvos geležinkeliai“ pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Lietuvos neįgaliųjų forumu (LNF): susitarė inicijuoti ir įgyvendinti bendrus projektus, padedančius spręsti neįgaliesiems aktualias keliavimo geležinkeliu problemas. Viena šios sutarties iniciatorių, tuometė LNF prezidentė Rasa Kavaliauskaitė, prisimena, kad neįgalieji specialistų dėmesį atkreipė ne vien į tiesioginį geležinkelio stočių prieinamumą, galimybę neįgaliajam patekti į peroną ar traukinį, bet ir į neįgalių klientų aptarnavimo tvarką. LNF iniciatyva regos, klausos, judėjimo negalias turintieji, Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos „Viltis“ administracijos darbuotojai surengė mokymus AB „Lietuvos geležinkeliai“ Keleivių vežimo direkcijos aptarnaujančio personalo darbuotojams, supažindino juos su skirtingomis negalios rūšimis, jų specifika, bendravimo su neįgaliaisiais, jų aptarnavimo ypatumais. Keleivius aptarnaujančio personalo mokymai kaip tinkamai aptarnauti neįgaliuosius ir ribotos judėsenos keleivius vyksta ir toliau – jie rengiami kasmet.

„Lietuvos geležinkeliams“ vertingos buvo ir LNF konsultacijos rengiant nediskriminacines prieigos taisykles, taikomas vežant neįgalius ir ribotos judėsenos asmenis.

Prieš kelionę traukiniu šias taisykles pravartu žinoti. Apie planuojamą kelionę ir joje reikalingą pagalbą neįgalieji raginami iš anksto pranešti geležinkelių informacijos centrų darbuotojams. Keleiviai, planuojantys traukiniu keliauti šalies teritorijoje, kuriems būtina įlaipinimo arba išlaipinimo iš traukinio paslauga, apie specialiosios pagalbos poreikį turi pranešti ne vėliau kaip prieš 24 val., o žadantys vykti tarptautiniais maršrutais – prieš 48 val. iki traukinio išvykimo. Svarbi ir dar viena taisyklė: jei AB „Lietuvos geležinkeliai“ aptarnaujantis personalas nenurodė, prieš kiek laiko iki traukinio išvykimo reikia atvykti į geležinkelio stotį, neįgalusis arba ribotos judėsenos asmuo turėtų atvykti iki traukinio išvykimo likus bent 30 min. Jeigu tuo pačiu traukiniu ruošiasi vykti ne vienas, o keli vežimėliais judantys neįgalieji, tokią kelionę taip pat reikia suderinti, nes traukiniuose vežimėliams įrengtų vietų skaičius yra ribotas.

Pagalba numatyta ir regos negalią turintiems asmenims. Tiesa, kol kas ji teikiama tik didžiųjų miestų (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių) geležinkelio stotyse. Iš anksto pranešus apie pagalbos šiose stotyse poreikį, geležinkelio darbuotojai pasitiks sutartoje vietoje, palydės iki bilietų kasos, padės įsigyti bilietą, suteiks dominančią informaciją ir padės įsėsti į traukinį. Minėtose stotyse per garsiakalbius skelbiama informacija apie traukinio atvykimą ir išvykimą, o traukinyje informuojama apie artėjančias stotis.