Prietaisas, galintis palengvinti neįgaliųjų gyvenimą

Davus žodinę komandą, įrenginys gali vykdyti įvairias komandas: įjungti ar išjungti šviesą, televizorių ar kitą buitinę techniką, atitraukti žaliuzes ir panašiai. Pasak įrenginį kūrusios mokslininkų grupės vadovo, VGTU Elektronikos fakulteto profesoriaus Daliaus Navakausko, galėdami valdyti prietaisus balsu, neįgalieji taptų savarankiškesni, pagerėtų jų gyvenimo kokybė.

Lietuvos mokslo tarybos inicijuotas projektas „Neįgaliesiems skirto valdymo lietuviška šneka įrenginio maketo kūrimas“ įgyvendintas per dvejus metus. Tačiau jis neatsirado iš niekur – mokslininkai šia kryptimi dirbo ir anksčiau. „Mintis sukurti šneka valdomą įrenginį kilo neatsitiktinai: mano daktaro disertacija buvo susijusi su garso signalų, tiksliau, dainų, restauravimu. Nuo tada dalį savo mokslinių tyrimų laiko nuolat skyriau garsų apdorojimo problemoms. Prieš keletą metų su komanda sukūrėme panašų koncepcinį maketą. Naujojo įrenginio pritaikymo galimybės gali būti įvairios, tačiau jį kūrėme atsižvelgdami į neįgaliųjų poreikius“, – pasakoja D.Navakauskas.

Įprasta, jog panašūs pasaulyje sukurti šneka valdomi prietaisai veikia prijungti prie interneto ar kitų išmaniųjų įrenginių. Išskirtinė lietuviškojo įrenginio savybė – jis veikia savarankiškai, jo nereikia prijungti prie kompiuterio ar interneto, pakanka elektros energijos šaltinio.

„Šiuolaikinis gyvenimas neįsivaizduojamas be interneto. Tačiau vis dar pasitaiko, kad jis ilgesniam ar trumpesniam laikui dingsta. Be to, daugelis pamiršta, kad interneto ryšys neveiktų ir kilus karui ar kitiems neramumams bei gamtos kataklizmams. Tuomet visos kompiuterių tinklu paremtos technologijos žlugtų. Kurdami neįgaliųjų gyvenimui palengvinti skirtą įrenginio maketą, pagalvojome ir apie tai“, – pasakoja D.Navakauskas.

Įrenginio maketas turi tik keletą mygtukų. Tačiau neįgaliajam jie nėra būtini – prietaisas pats inicijuoja dialogą lietuviškai kreipdamasis į jo vartotoją.

Pasak D.Navakausko, įrenginio veikimo principas gana nesudėtingas. Specialiai parengti dialogų scenarijai užprogramuoti jo atmintyje. Juos sekdamas, įrenginio vartotojas konkretų žodį ar garsų grupę susieja su pasirinkta komanda. Prietaisas išsyk atpažįsta žmogaus balsu duotą komandą ir čia pat ją įvykdo.

Įrenginio maketas valdomas trimis būdais. Pirmasis iš jų – radijo bangomis. Jis veikia panašiu principu, kaip ir visiems puikiai žinomas „Wi-Fi“ (belaidis) ryšys. Įsigijus specialų imtuvėlį, reikia jį primontuoti prie įrenginio, kurį norima valdyti. Vėliau telieka įrenginį suprogramuoti ir susieti jį su garsine komanda. Signalas perduodamas oru.

Dar vienas būdas – galimybė valdyti įrenginį laidais. Taip galima valdyti išmaniąsias lovas, neįgaliojo vežimėlius ir kitus neįgaliojo gyvenimą lengvinančius įrenginius.

Trečiasis būdas – perduoti valdymo signalą infraraudonaisiais spinduliais. Tokiu principu veikia dauguma pulteliais valdomų prietaisų.

„Šiuo atveju reikiamas valdomo įrenginio veiksmas programoje susiejamas su neįgaliojo ištarta komanda. Jei žmogus pats negali paspausti pultelio, slaugytojas ar kitas pagalbininkas paspaudžia atitinkamą mygtuką, tuo pat metu neįgalusis pasako norimą komandą, ir ji fiksuojama prietaiso atmintyje“, – aiškina mokslininkas.

Iš viso įrenginyje galima užprogramuoti per šimtą komandų. Pasak D.Navakausko, jų skaičius priklauso nuo konkretaus žmogaus. Paprastai daugiau kaip šimto funkcijų žmogui nereikia. Įprastai įdiegiamos komandos, kuriomis galima valdyti kompiuterį, televizorių, projektorių, garso grotuvą ir panašiai.

Neįgaliesiems skirtas įrenginys nėra bendros paskirties, jis individualizuotas, komandos įrašomos jas ištarus vienam asmeniui. Vėliau jis geba atpažinti konkretaus žmogaus balsą ir jo duodamus nurodymus. Tačiau, pasak D. Navakausko, prireikus įrenginiu gali naudotis ir keletas žmonių – tokia galimybė taip pat yra numatyta.

Prietaisas nesutrinka ir tuo atveju, jei dėl vienokių ar kitokių priežasčių pasikeičia jį valdančio žmogaus balsas. „Kurdami įrenginį atsižvelgėme į tai, jog neįgaliųjų balsas gali keistis, žodžius jis gali tarti aiškiau ar prasčiau. Tačiau net jei žodžiai neištariami aiškiai, prietaisas vis viena veikia puikiai“, – kalba D.Navakauskas.

Jei žmogaus balsas keičiasi, įrenginys pasiūlo komandą pakartoti dar kartą. Tuomet fiksuojamas balso pasikeitimas, ir komanda įvykdoma.

D.Navakausko teigimu, komanda nebūtinai turi būti siejama su konkrečia fraze. Neįgalusis neprivalo ištarti rišlaus žodžio – prietaisas supranta ir keletu garsų ar skiemenų duotą komandą.

Be to, įrenginys pasižymi patikimumu. Šuo metu jo gebėjimas atpažinti lietuvišką šneką sudaro 97 proc.

Į pirmojo lietuvių kalba veikiančio prototipo sukūrimą jau investuota per 65 tūkst. eurų. „Be abejo, jei šiuo metu panašų įrenginį norėtų įsigyti konkretus žmogus, jis kainuotų brangiai. Atpiginti mūsų įrenginį galėtų jo masinė gamyba. Įrenginio panaudojimo galimybės įvairios – jis galėtų būti naudojamas namuose, darbe ar medicinos įstaigose“, – aiškina D.Navakauskas.

Pasak jo, mokslininkai kol kas sukūrė tik įrenginio maketą. „Mūsų tikslas buvo parodyti, kad iš esmės šią idėją įmanoma įgyvendinti praktiškai. Dabar mūsų kūrinio ateitis – verslininkų rankose. Jei jie įžvelgs jo naudą, įrenginį bus galima tobulinti, modifikuoti ar pritaikyti specializuotiems poreikiams“, – kalba D.Navakauskas.