Nepritaikyta fizinė aplinka trukdo aktyvesnę įvairių negalių turinčių žmonių integraciją į visuomenę, todėl šių žmonių judumo problemas būtina šalinti nedelsiant.
Apie tai, kokį dėmesį neįgaliųjų klausimams spręsti skiria Susisiekimo ministerija, kalbamės su Kelių transporto ir civilinės aviacijos politikos departamento direktoriumi Gražvydu Jakubausku.
– Kokios darnaus planavimo politikos neįgaliųjų atžvilgiu laikosi Susisiekimo ministerija?
– Susisiekimo ministerija išleido Darnaus judumo mieste planų rengimo gaires, jose viena analizuojamų teminių dalių yra „Transporto sistemos visuotinimas ir specialiųjų poreikių turinčių žmonių įtrauktis“.
Šių planų rengėjai turės išanalizuoti ir pateikti sprendinių, kaip visiems gyventojams patogiai naudotis transporto infrastruktūra ir susisiekimo sistema, iš naujo planuojant, projektuojant ar rekonstruojant infrastruktūrą ir numatant viešojo transporto parko plėtrą.
Darnaus judumo mieste planus koordinuoja Susisiekimo ministerijos sudaryta tarpžinybinė Darnaus judumo mieste plano komisija, kuriai priklauso ir Neįgaliųjų reikalų tarybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos narė, Lietuvos žmonių su negalia sąjungos prezidentė Rasa Kavaliauskaitė.
Norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad Susisiekimo ministerijos reguliavimo sričiai priklausančios įmonės – tarptautiniai oro uostai, geležinkelio stotys – pamažu tobulinamos ir pritaikomos žmonėms su specialiaisiais poreikiais.
– Kas konkrečiai daroma, kad neįgalieji patirtų mažiau problemų?
– Susisiekimo ministerijos parengtose ir bendrai su ES finansuojamose priemonėse, pavyzdžiui, dėl naujų transporto priemonių įsigijimo, yra numatyti jų pritaikymo žmonėms su specialiaisiais poreikiais reikalavimai.
Visgi susisiekimas apima visą kelią, kuris tęsiasi nuo pat namų iki galutinio kelionės taško, o juo keliaujama konkrečia transporto rūšimi. Taigi žmonėms, turintiems specialiųjų poreikių, turėtų būti siekiama kuo sparčiau pritaikyti ne tik transporto priemones ar terminalus, bet ir supančią aplinką, su ja susijusią infrastruktūrą.
Rengiant Darnaus judumo miestuose planus, savivaldybės turi sudaryti Darnaus judumo mieste planų komitetus, į juos rekomenduojama įtraukti nevyriausybines institucijas, tarp jų – ir žmones su negalia vienijančias organizacijas.
Organizuojami ir seminarai bei mokymai, į juos kviečiami neįgaliųjų organizacijų atstovai, kad šie galėtų dalyvauti rengiant Darnaus judumo mieste planus ir kompetentingai atstovauti savo specifinei sričiai. – Kokia parama, rengiant minėtus planus, gali būti numatyta žmonėms su negalia?
– Specialaus ar atskiro finansavimo vien tik žmonėms su negalia reikalingai infrastruktūrai gerinti nėra. Lėšos numatytos įgyvendinti Darnaus judumo mieste planų priemones, dalis jų turėtų būti skirta ir žmonėms su specialiaisiais poreikiais. Finansavimo dydį konkrečioms Darnaus judumo mieste planų priemonėms įgyvendinti nustato regionų plėtros tarybos.
Pagal remtinas Darnaus judumo miestuose planų veiklas lėšos gali būti skirtos tokioms neįgaliųjų reikmėms kaip gatvių, šaligatvių, paviljonų tobulinimas, universalaus dizaino principų įgyvendinimas, miesto viešojo transporto ir priemiesčio transporto priemonių pritaikymas žmonėms su specialiaisiais poreikiais.
Lėšos skiriamos įgyvendinti visas pasirinktas Darnaus judumo miestuose planų teminių dalių priemones, todėl finansavimo dydis tiek neįgaliesiems pritaikytai infrastruktūrai kurti, tiek kitoms priemonėms įgyvendinti priklausys nuo savivaldybių.
– Kaip manote, ar Lietuvos vežėjai laikosi nediskriminavimo ir pagalbos keliaujant neįgaliems žmonėms reglamento? Jei ne, kas turėtų kontroliuoti, kad jo būtų laikomasi?
– Vežėjai privalo laikytis šio reglamento nuostatų, tačiau dauguma tarpmiestinių autobusų nėra pritaikyti neįgaliųjų kelionėms. Tam, kad jos būtų patogesnės, vežėjai turėtų įrengti neįgaliųjų liftus ir kitas pagalbines priemones, kad žmonėms su negalia būtų patogiau patekti į transporto priemones.
Šalies miestuose važinėja žemagrindžiai troleibusai, autobusai, todėl šiuo transportu gali naudotis neįgalieji. Problema yra ta, kad visų transporto priemonių pakeisti į žemagrindes nėra galimybių.
– Ar jau numatyta, kokio dydžio parama bus skirta autobusų keltuvams įsigyti?
– Tam, kad transporto priemonės būtų pritaikytos neįgaliesiems ir dviračiams vežti, numatoma skirti daugiau kaip 850 tūkstančių eurų. Pažymėtina, kad konkreti suma, skirta vien tik autobusų keltuvams įsigyti, nenurodyta.
Privatūs vežėjai, teikiantys tolimojo susisiekimo paslaugas, taip pat galės dalyvauti autobusų pritaikymo žmonėms su specialiaisiais poreikiais konkurse. Tai gali būti ir keltuvai, ir audiovizualinė informacija, ir tam tikros saugos priemonės. Norėčiau pabrėžti, kad neturiu informacijos apie kitų institucijų, ypač Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ar savivaldybių, remtinas veiklas ir priemones, susijusias su transporto priemonių keltuvais.
– Dėkoju už pokalbį.
