Pastaruoju metu situacija į gera pasikeitė Klaipėdoje. Uostamiesčio autobusuose sumontuota įranga, padedanti orientuotis regos negalią turintiems žmonėms. Be to, žmonėms su negalia geriau pritaikyta viešojo transporto stotelių, autobusų stoties bei kita infrastruktūra.
Pritaikyta geriau
Bet kuriam Klaipėdos autobusui įvažiuojant į viešojo transporto stotelę, pasigirsta diktoriaus pranešamas maršruto pavadinimas. Tokiu būdu neregiams ir silpnaregiams nereikia klausinėti aplinkinių, ar į stotelę atvyko ta transporto priemonė, kuri jiems reikalinga.
„Visuose miesto autobusų valdymo kompiuteriuose įdiegta įranga, kuri padeda orientuotis akliesiems ir silpnaregiams. Tiesa, ne visuose informacija girdima vienodai garsiai, tad šioje srityje dar turime kur pasitempti“, ‒ sako VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ direktorius Gintaras Neniškis.
Pasak jo, projektas įdiegtas suderinus su Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos Klaipėdos miesto filialo darbuotojais.
„Džiaugiamės, kad vežėjai, diegdami naujoves, bendradarbiauja su negalią turinčių žmonių atstovais. Bendrovės „Klaipėdos keleivinis transportas“ vadovai visada įsiklauso į mūsų problemas, nuolat atvyksta pas mus, bendrauja. Puiku, kad miesto autobusai „įgarsinti“, kad viešasis transportas žmonėms, turintiems regos negalią, tapo prieinamesnis“, ‒ sako Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos Klaipėdos filialo vadovas Darius Vaitkevičius.
Jo teigimu, ne visuose autobusuose įranga veikia tobulai, todėl prasčiau matantys žmonės ne visada ja gali pasikliauti. Kuomet maršruto pavadinimas sustojus autobusui nepaskelbiamas ar pranešamas pernelyg tyliai, tenka griebtis išbandyto metodo – prašyti aplinkinių pagalbos. „Tačiau iš esmės vežėjų pastangas padėti orientuotis prasčiau matantiems žmonėms vertiname teigiamai“, ‒ kalba D. Vaikevičius.
Problemos nėra svetimos
Pasak G. Neniškio, žmonių su negalia problemos jiems nėra svetimos. „Žmonėmis su negalia rūpinamės visais įmanomais būdais – ryškia spalva nudažėme komposterius miesto autobusuose, visus juos stengiamės montuoti toje pačioje salono vietoje, kad akliesiems ar silpnaregiams nereikėtų klaidžioti po autobusą ieškant, kur pasižymėti elektroninį ar popierinį važiavimo bilietą. Nors ir nedidelė, tačiau tai – parama prastai matantiems žmonėms“, ‒ kalba G. Neniškis.
Be to, stengiamasi, kad žmonėms su regos negalia būtų patogesnės ir viešojo transporto stotelės. „Visose pagrindinėse stotelėse įrengėme nukreipiamuosius takelius, kad neregiams ir silpnaregiams būtų patogiau įlipti į autobusą. Nuolat kalbame su vairuotojais apie tai, kad jie privalo sustoti viešojo transporto stotelėse nurodytose vietose taip, kad žmogui su negalia įlipant ar įvažiuojant į autobusą kiltų kiek įmanoma mažiau nepatogumų“, ‒ sako „Klaipėdos keleivinio transporto“ eismo analizės specialistas Tadas Mėžinys.
Kol kas dar tik viena viešojo transporto stotelė padengta specialia iškilia danga, kad vaikštantiems su baltąja lazdele neregiams būtų patogiau susirasti priekines autobuso duris ir pro jas įlipti. Ateityje tokių uostamiestyje atsiras ir daugiau.
Kartonines maršrutų rodykles ant autobusų Klaipėdoje pastaruoju metu keičia elektroninės švieslentės. Tačiau, pasak žmonių su regėjimo negalia atstovų, jose ant geltono fono užrašytus raudonus skaičius gana sunku įžiūrėti.
„Prastai matantiems žmonėms būtų kur kas patogiau, jei raidės ar skaičiai būtų užrašyti, tarkim, balta spalva juodame fone. Tada jie būtų geriau įžiūrimi ne tik žmonėms, turintiems regos negalią, bet ir kitiems regėjimo problemų turintiems klaipėdiečiams“, ‒ kalba D. Vaitkevičius.
Diegia ir kitas naujoves
Dar viena naujovė – Šviesos gatvėje, rajone, kur gyvena daugiausia regos negalią turinčių žmonių, sumontuoti specialūs šviečiantys kelio ženklai.
„Pasisėmėme idėjų viešėdami Latvijos mieste Liepojoje. Kelio ženklus paryškinome specialia lipnia juosta. Geltonomis juostomis pažymėjome ir stulpus ant šaligatvių. Tai prasčiau matantiems žmonėms padeda geriau orientuotis aplinkoje. Planuojame kitais metais panašius darbus atlikti ir kitur“, ‒ kalba Klaipėdos savivaldybės Transporto skyriaus vedėjas Rimantas Mockus.
Be to, Klaipėdoje nuo šių metų rugsėjo neliko nė vieno autobuso, į kurį patenkant tektų įveikti laiptelius. „Visi uostamiesčio autobusai – tik žemagrindžiai. Siekiame, kad mūsų miestas būtų patogus visiems gyventojams, taip pat – ir turintiems įvairių negalių“, ‒ sako G. Neniškis.
Autobusų stotyje patogiau
Geriau pritaikyta negalią turintiems žmonėms tapo ir miesto autobusų stotis. „Stiklines duris pažymėjome ryškiomis geltonomis juostomis, kad prasčiau matantys žmonės į jas neatsitrenktų. Orientuotis jiems padeda ir ryškiaspalvėmis linijomis apibrėžtos kitos erdvės“, ‒ sako Klaipėdos autobusų parko eksploatacijos direktorius Gintautas Mockevičius.
D. Vaitkevičius džiaugiasi, kad vežėjai pasirūpino žmonėmis su negalia ir miesto autobusų stotyje. Tačiau, pasak jo, informaciniai stendai, kur skelbiama apie autobusų atvykimą ir išvykimą, vis dar tebėra prastai matomi. „Jie yra pernelyg aukštai, todėl žmonėms, turintiems regos negalią, skaičius ar užrašus sunku įžiūrėti. Jei jie būtų sumontuoti tame pačiame lygyje, kaip žmogaus veidas, orientuotis silpnaregiams būtų patogiau“, ‒ kalba D. Vaitkevičius.
Klaipėdos vežėjai rūpinasi ir judėjimo negalią turinčiais keleiviais. Pasak G. Mockevičiaus, prireikus jiems padedama įlipti į autobusą ar iš jo išlipti, įkelti ar iškelti bagažą.
„Tereikia iš anksto paskambinti į stotį ir pranešti, kokių paslaugų reikės žmogui su negalia. Pageidautume, kad tai būtų padaryta likus ne mažiau kaip trisdešimt šešioms valandoms iki kelionės. Be to, mums būtų patogiau, kad žmogus vežimėlyje ar turintis judėjimo problemų, atvyktų į stotį likus pusvalandžiui iki autobuso išvažiavimo. Tada juo galėtume tinkamai pasirūpinti“, ‒ kalba G. Mockevičius.
