Lemia įvairius pažeidimus
Sunkiausias alkoholį vartojančios moters kūdikio pažeidimo laipsnis – vaisiaus alkoholinis sindromas. Šalia šio, yra ir kitas terminas, kuris apibūdina visus galimus sutrikimus, nulemtus etanolio ir jo metabolitų teratogeninio poveikio – vaisiaus pažeidimų spektro dėl alkoholio liga.
„Kalbėti apie vaisiaus alkoholinį sindromą norėtųsi pradėti nuo istorinių aspektų, nuo to, kaip seniai žmonija žino apie neigiamą alkoholio poveikį nėščiosioms. Jis aprašytas jau hebrajų Biblijoje, taip pat Talmude, apie tai rašė Platonas, Aristotelis, Plutarchas, britų filosofas F. Beikonas. Taigi galima teigti, kad alkoholio įtaka vaisiui žinoma jau 2 500 metų“, – pasakoja A. Utkus.
Terminas „vaisiaus alkoholinis sindromas“ atsirado ne taip seniai, tik 1973-iaisiais, kai du JAV Vašingtono universiteto gydytojai L. Džonsas ir D. V. Smitas įvardijo alkoholio poveikį vaisiui. Šis sindromas vystosi tuomet, kai nuo 4 iki 9 nėštumo savaitės motina alkoholį vartoja nuolat, yra nuo jo priklausoma. „Tikimybė, kad tokiu atveju vaikas gims turėdamas vaisiaus alkoholinį sindromą, yra nuo 40 iki 50 proc. Bet kokie pažeidimai priklauso nuo alkoholio vartojimo intensyvumo. Tačiau net ir tuo atveju, jei motina geria saikingai, kūdikis gimsta turėdamas įvairių pažeidimų“, – teigia profesorius.
Dozės, kurios gali būti pavojingos ir sukelti vaisiui alkoholinį sindromą, yra 300–400 g alaus, 140–142 g vyno, 40–43 g degtinės kasdien.
Pasak A. Utkaus, tik ką gimusiam vaikui vaisiaus alkoholinio sindromo negalima diagnozuoti, tačiau problemų bet kuriuo atveju išryškės vėliau. Vaisiui alkoholis kenkia ir tada, kai motina jį vartoja po devintos savaitės nuo pastojimo, arba kai geria nedideliais kiekiais.
„Vidaus organų struktūros defektų tokiu atveju nebus, gali neišryškėti išorinių požymių. Tačiau alkoholis bet kuriuo atveju paveikia centrinę nervų sistemą: vaikas turės elgesio, mokymosi problemų. Kiekis, kuris pažeidžia vaisių, gali būti labai įvairus, jis priklauso nuo mamos ir vaisiaus organizmo, nuo to, kokie jautrūs genai, kaip juos veikia alkoholis, kaip jis organizme išskaidomas. Tačiau saugią dozę derėtų pamiršti – jos, taip pat ir nekenksmingos alkoholio rūšies, nėščiai moteriai tiesiog nėra“, – teigia profesorius.
Būdingi įvairūs defektai
Pasak Vilniaus sutrikusio vystymosi kūdikių namų gydytojos neurologės Rūtos Pulmonienės, gimę su alkoholiniu vaisiaus sindromu vaikai būna specifinės išvaizdos: jų galva maža, viršutinė lūpa – plona, nosis trumpa ir riesta, akys mažos, išsidėsčiusios arti viena kitos. Taip pat būdingas šių vaikų bruožas – itin menkas svoris.
„Turintys alkoholinį vaisiaus sindromą vaikai gimsta itin mažo svorio, be to, labai sunkiai jo priauga. Šiuo metu turime mažylį, kuris, būdamas pustrečių metų, sveria vos šešis kilogramus – kaip šešių mėnesių kūdikis. Nors vaikams skiriamas ypatingas, didesnio kaloringumo maistas, jų svoris gerokai atsilieka nuo bendraamžių. Kai kuriuos mažylius tenka maitinti švirkštu, tačiau maistines medžiagas jie vis tiek sunkiai įsisavina“, – kalba R. Pulmonienė.
A. Utkaus teigimu, šį sindromą turintiems vaikams būdingi ir vidaus organų defektai, smegenų, centrinės nervų sistemos pažeidimai. Sutrikusios šių vaikų pažintinės, kalbos funkcijos, jiems būdingi dėmesio, mokymosi sutrikimai. Visi jie turi lengvesnę ar sunkesnę intelekto negalią.
Vaikams, gimusiems su vaisiaus alkoholiniu sindromu, būdingas specifinis elgesys, dar vadinamas drugelio elgesiu. Šie vaikai tarsi ir smalsūs, tačiau negali susikaupti, šokinėja nuo vieno daikto prie kito. „Tai yra centrinės nervų sistemos pažeidimo požymis“, – pabrėžia profesorius.
R. Pulmonienė sako, kad kai kurie vos gimę kūdikiai būna labai neramūs, dirglūs ir dieną, ir naktį. Pirmieji mėnesiai su tokiais mažyliais būna labai sunkūs, vėliau jie šiek tiek aprimsta.
Gydytoja neurologė pabrėžia, kad yra ir „teigiamas“ alkoholinio vaisiaus sindromo aspektas: tai vienintelis genetinis sindromas, kurio galima išvengti. Tiesa, tai – būsimos mamos, o ne vaiko, kuris vėliau nuo šio sutrikimo kenčia visą gyvenimą, rūpestis.
Apsigimimo atvejų daugėja
Vilniaus sutrikusio vystymosi kūdikių namų direktorės Renatos Rimdžiuvienės teigimu, kūdikių, gimstančių su šiuo sindromu, daugėja. „Šiuo metu mūsų kūdikių namuose likę vos per trisdešimt vaikų. Nemaža dalis jų – turintys alkoholinį vaisiaus sindromą. Su šiais vaikais ypač sunku. Jie – dirglūs, įsitempę, prastai valgo. Todėl jiems būtina specialistų komandos pagalba.“
Ypač svarbu, kad pagalba šiems vaikams būtų pradėta teikti kaip įmanoma anksčiau, kad terapinės intervencijos aprėptų visas vaiko vystymosi sritis: sensorinę, emocinę, socialinę. Taip pat būtina nepamiršti vaiko mitybos, kruopščiai stebėti kiekvieno mažylio fizinį vystymąsi. „Mūsų įstaigoje su alkoholinį vaisiaus sindromą turinčiais kūdikiais dirba patyrusių specialistų komanda: kineziterapeutas, logopedas, specialusis pedagogas ir kiti. Ankstyvuoju laikotarpiu su kūdikiais dirba kineziterapeutas, masažuotojas. Su paaugusiais mažyliais dirba ergoterapeutas, lavinama smulkioji motorika. Labai reikalinga ir logopedo pagalba, nes šių vaikų kalba gerokai vėluoja. Atsižvelgiant į konkretaus vaiko sutrikimų pobūdį, skiriama ir kitų specialistų pagalba“, – aiškina įstaigos vadovė.
Pasak direktorės, vaikų su alkoholiniu vaisiaus sindromu nenori įsivaikinti ne tik lietuviai, bet ir užsieniečiai. Išimtis – Švedija, kur puikiai išplėtota pagalbos sistema. „Šioje šalyje patvirtinta kovos su alkoholizmu ir jo padariniais programa, žinoma, kokių paslaugų ir pagalbos reikia nuo šio sindromo kenčiantiems vaikams. Dar prieš išleisdami vaiką į Švediją, gauname ataskaitą, kaip jis bus ugdomas ir lavinamas. Kiekvienam vaikui sudaromas planas, jo būklę įvertina visi specialistai. Įtėviai mokomi, kaip elgtis su tokiu vaiku, kaip reaguoti į jo elgesį, kada vienus ar kitus poelgius vertinti kaip kaprizus, kada – kaip sutrikimo pasekmę ir panašiai. Švedijoje yra labai daug įvairios pagalbos, ji lengvai prieinama“, – sako R. Rimdžiuvienė.
Diagnozavimas ir vaikų ateities prognozės
Pasak A. Utkaus, Vakarų Europoje vaisiaus alkoholinis sindromas diagnozuojamas maždaug vienam ar dviem vaikams iš tūkstančio gimdymų, o vaisiaus pažeidimų spektro dėl alkoholio liga nustatoma kur kas dažniau – nuo 20 iki 40 vaikų iš tūkstančio gimdymų. „Lietuvoje tikslios statistikos nėra, tačiau galima spręsti, kad skaičiai panašūs. Netrukus pradėsime vykdyti tyrimus, kur iš kūdikio sauso kraujo lašo tirsime, kiek vaikų gimsta su alkoholio metabolitais kraujyje, kiek moterų, būdamos nėščios, vartoja alkoholį“, – kalba profesorius.
Jo teigimu, vaisiaus alkoholinis sindromas diagnozuojamas atsižvelgiant į du kriterijus: būdingą anamnezę, kad motina nėštumo laikotarpiu nuolat vartojo alkoholį, be to, įvertinami būdingi kūdikio klinikiniai požymiai. Bet kuriuo atveju šį sindromą turintį vaiką visą gyvenimą lydės intelekto negalia. Kokio sunkumo ji bus, priklauso nuo organizmo pažeidimų, taip pat nuo vaiko ugdymo. Kuo daugiau mažylis bus lavinamas, tuo jo būklė bus geresnė. „Jei intelekto negalia lengva, vaikai suaugę galbūt galės dirbti, integruosis į visuomenę. Tačiau jei negalia sunki, žmogus negalės gyventi savarankiškai“, – teigia A. Utkus.
Ar tokiems vaikams išsivystys priklausomybė nuo alkoholio, lemia aplinka. „Yra žinoma, kad kai kurie gimsta su genuose užkoduotu polinkiu būti priklausomi nuo tabako, narkotikų, alkoholio ar su specifinio elgesio polinkiu. Tačiau tai nereiškia, kad šios priklausomybės ar polinkiai būtinai pasireikš. Viskas priklauso nuo aplinkos ir vaikų lavinimo sistemos“, – dėsto profesorius.
Problemos šaknys – giliau
R. Rimdžiuvienė sako, kad apie alkoholio įtaką būsimam kūdikiui reikėtų kalbėti kuo daugiau, nes problema – kur kas rimtesnė nei norima pripažinti. „Išsamius tyrimus atlikęs JAV mokslininkas J. A. Crowe iškėlė hipotezę, kad vaikai, kurių mamos nėštumo laikotarpiu vartojo alkoholį, vėliau pasižymėjo nepamatuota agresija, dažnai nesuvokė, ką daro blogai. Tokių vaikų problemos kaupiasi ir vėliau sprogsta su labai blogomis pasekmėmis“, – kalba direktorė.
Jos teigimu, situaciją sunkina ir visuomenės nežinojimas, kuris stumia problemų turinčius žmones į užribį. „Jei patyrinėtume pataisos namus, kolonijas, galbūt atrastume, kad vos ne pusė kalinčiųjų kenčia nuo vaisiaus alkoholinio sindromo pažeidimų. Anksčiau apie tai nebūdavo kalbama. Vaikai tarsi neturėtų atsakyti už motinos elgesį, tačiau vėliau, jau suaugusius, juos nuteisia visuomenė, neatsižvelgdama į netinkamo elgesio priežastis ir nebandydama padėti“, – teigia R. Rimdžiuvienė.
Pasak direktorės, per mažai pagalbos sulaukia ir šeimos, kurios turi problemų dėl alkoholio vartojimo. „Jei šeima tvirta, susilaukusiai kūdikio motinai, vaikui imasi padėti giminės. Tačiau jei mama gyvena asocialioje aplinkoje, jai labai sunku išsikapstyti. Tokiu atveju problemų turinčių vaikų auginimas perleidžiamas valstybei“, – apgailestauja Vilniaus sutrikusio vystymosi kūdikių namų direktorė.
