Užduotys specialiai pritaikomos
Valdovų rūmų muziejaus gidė Elena Gasiulytė-Dautartienė, drauge su edukatore Rūta Kaupaite inicijavusi Kultūros tarybos iš dalies finansuojamą projektą „Atradimai muziejuje“, pasakoja, kad šeimoms, auginančioms vaikus su autizmo spektro sutrikimu, šiuo metu pritaikyti du edukaciniai užsiėmimai: vienas skirtas susipažinti su pilimis, kitas – su senaisiais simboliais ir ženklais. Balandžio mėnesį muziejuje vyksta bandomieji užsiėmimai, kurių metu išmėginama ir koreguojama parengta medžiaga, o nuo gegužės mėnesio veiklose galės dalyvauti visos autistiškus vaikus auginančios šeimos.
Pasak R. Kaupaitės, užsiėmimai šiomis temomis organizuojami visiems vaikams, tačiau autizmo spektro sutrikimą turintiesiems jie yra kiek kitokie: skiriasi struktūra, eiga, pasakojimo būdas, veiklos ir t. t. „Įprastų užsiėmimų metu su pilimis susipažįstame stovėdami prie maketo salėje, o po to kitoje erdvėje komandomis statome pilis iš kinetinio smėlio. Vaikai, turintys autizmo spektro sutrikimą, vaikščiodami po muziejų gali jaustis nejaukiai, patirti stresą. Juos gali trikdyti atviros erdvės, daug stiklinių paviršių, aidas – todėl užsiėmimas vyksta tik vienoje erdvėje“, – sako edukatorė. Taip pat ji pasakoja, kad stengiamasi parinkti kuo įvairesnes, bet trumpas užduotis, informacijai perteikti pasitelkiami skirtingi pojūčiai.
Pavyzdžiui, pirmiausiai kiekvienam vaikui išdalijamos kortelės su pilių ir kitų statinių atvaizdais, kurias reikia išrūšiuoti – atskirti, kas yra pilis, o kas ne. Po to klausomasi pilies garsų – atsidarančių vartų, pakeliamojo tilto, trimitininkų. Vėliau duodama paliesti seną, sunkią, grublėtą plytą. Įprastų edukacinių užsiėmimų metu kur kas daugiau informacijos pateikiama tiesiog pasakojant.
Pasak E. Gasiulytės-Dautartienės, dirbant su vaikais, turinčiais autizmo spektro sutrikimą, itin svarbi aiški užsiėmimo struktūra. Ant magnetinės lentos uždedamos eigos korteles, nurodančios, kada kuri užduotis bus atliekama – pirmiausiai kortelių rūšiavimas, tada klausymas, tuomet lietimas ir panašiai. Atlikus kiekvieną užduotį vaikai kviečiami prie lentos nuimti po kortelę. „Dirbant su kitomis šeimomis, per užsiėmimą galima netikėtai pristatyti ką nors netikėto ar imtis iš anksto nesuplanuotos veiklos. Čia tokios improvizacijos nėra. Negalime pateikti staigmenų, dirbti ne pagal planą“, – pasakoja R. Kaupaitė. Šiems užsiėmimams muziejus netgi įsigijo specialų laikrodį, kurio ciferblate palaipsniui mažėja raudonos spalvos plotas – taip vaikai labai aiškiai vizualiai patiria, kiek laiko liko iki užsiėmimo pabaigos.
Prieš einant į muziejų reikia pasiruošti
Muziejaus darbuotojos sako, kad edukacinis užsiėmimas su autistiškais vaikais prasideda gerokai prieš jiems ateinant į muziejų. Tėvams, kurių vaikai planuoja dalyvauti užsiėmime, iš anksto nusiunčiama socialinė istorija – tai vizuali „instrukcija“ su komentarais, vaizdžiai parodanti, ką reikės veikti muziejuje nuo pat įėjimo iki užsiėmimo. Tai nuotraukų seka, parodanti, kaip atrodo muziejaus vartai, rūbinė, vestibiulis, bilietų kasa ir pan. Taip pat joje galima rasti specialiais paveiksliukais iliustruotas elgesio muziejuje taisykles: kalbėti tyliai, vaikščioti ramiai. Tėvai iš vakaro arba prieš kelias dienas tokią „instrukciją“ su vaiku perskaito, susipažįsta su muziejumi. Yra tėvų, kurie, pasinaudoję socialine istorija, ateina į muziejų dieną ar net kelias prieš užsiėmimą – apsižiūri, pabūna jame. Taip autizmo spektro sutrikimą turintiems vaikams būna drąsiau kitą kartą sugrįžti jau į edukacinį užsiėmimą.
„Keletas mamų sakė, kad didelė dalis užsiėmimo sėkmės priklausė nuo socialinės istorijos, nes jau pats atėjimas į muziejų kai kuriems vaikams yra didelis iššūkis“, – sako R. Kaupaitė. Kuriant šią priemonę buvo remiamasi kitų šalių patirtimi – Metropoliteno muziejus JAV, didieji muziejai Didžiojoje Britanijoje turi tokias socialines istorijas, prieinamas jų internetinėse svetainėse. Lietuvoje tai pirmas atvejis, kai muziejus parengė socialinę istoriją.
Užsiėmimams kruopščiai ruošiasi ir muziejaus darbuotojos. Jos džiaugiasi, kad daug padeda projekto partneriai – Lietuvos autizmo asociacija „Lietaus vaikai“, Vilniaus specialusis lopšelis-darželis „Čiauškutis“ bei taikomosios elgesio analizės specialistė Virginija Juškevičiūtė.
„Prieš užsiėmimą stengiamės susirinkti kuo daugiau informacijos apie kiekvieną vaiką. Esame parengusios klausimyną apie specifinius jo poreikius: kokie sensoriniai dirgikliai gali jį trikdyti, kas jam kelia stresą, galiausiai, ar vaikas kalba. Nemažai autistiškų vaikų turi kalbos sutrikimų, kuriuos įveikti kaip tik ir padeda darbas su vizualine medžiaga, kortelėmis. Jei, pavyzdžiui, sužinome, kad kažkurį vaiką dirgina stipri šviesa, galime pasirūpinti, kad edukacinėje erdvėje ji būtų prigesinta. Užsiėmimams parinkome laikus, kai muziejuje yra mažiau žmonių – iškart jam atsidarius arba paskutinę jo darbo valandą“, – dalijasi patirtimi E. Gasiulytė-Dautartienė. Pasaulyje nemažai muziejų netgi atsidaro anksčiau, kad šeimos su autistiškais vaikais galėtų netrukdomos lankytis ekspozicijose.
Muziejaus darbuotojos neslepia, kad tokie užsiėmimai yra didžiulis iššūkis, ir po kiekvieno užsiėmimo vis randa, ką dar reikėtų pagerinti, pakeisti. „Ateina skirtingi vaikai. Vienam gal labiau patinka ką nors liesti, o kitam vaikui visai nepatinka nei leisti, nei būti liečiamam, jam patinka stebėti, analizuoti. Kiekvienas vaikas su autizmo spektro sutrikimu yra vis kitoks, todėl ne viską gali numatyti ir prognozuoti“ – sako Rūta.
Šiuolaikinis muziejus turi būti atviras visiems
E. Gasiulytės-Dautartienės teigimu, muziejaus koncepcija pastaruoju metu labai kinta, ypač Vakaruose. Jis yra suprantamas nebe kaip daiktų šventovė, bet kaip įvairiausio pobūdžio veiklos vieta. „Norime parodyti, kad muziejus gali būti įdomus. Naudojame daug priemonių, leidžiančių vaikams tyrinėti, suprasti, atrasti“, – sako Elena.
Jai pritaria ir Rūta: „Valdovų rūmų muziejaus šūkis – „Praeitis atverta ateičiai“. Į žodį „ateitis“ telpa labai daug. Manau, kad šiuolaikinis muziejus turi būti prieinamas visiems, – nepaisant amžiaus, rasės ar negalios.“ R. Kaupaitės teigimu, Valdovų rūmų muziejus yra labai veiklus – vyksta ne tik edukaciniai užsiėmimai ar ekskursijos, bet ir įvairiausi kultūriniai renginiai. Muziejaus edukacinė veikla suderinta su Lietuvos mokyklų bendrojo lavinimo programomis. Edukatorė įsitikinusi, kad netrukus atsiras tradicija vis dažniau pamokas vesti muziejuje, vis daugiau mokytojų supras, kad čia galima ne tik pasižvalgyti, bet ir nuveikti ką nors lavinančio, tačiau drauge ir įdomaus. „Norime, kad socialinę atskirtį patiriančios grupės neliktų neįtrauktos į tokias veiklas. Norėtume, kad muziejuje visi jaustųsi laukiami“, – sako Rūta.
„Net vienas procentas visų pasaulio gyventojų turi autizmo spektro sutrikimą, šiuo metu kasmet yra nustatoma vis daugiau ir daugiau autizmo atvejų. Savo projektu siekiame prisidėti prie didesnio autizmo matomumo Lietuvos visuomenėje, – teigia Elena. – Kai pradėjome šį projektą, mūsų labai dažnai klausė, ar nebijome. Šis klausimas man atrodė keistas. Nėra ko bijoti kitokių. Tiesiog reikia daugiau atvirumo. Šeimos su autistiškais vaikais mus labai daug ko išmoko, tad atradimo procesas yra abipusis.“
Rudenį – projekto tąsa
Rudenį muziejaus darbuotojos įgyvendins antrąją projekto „Atradimai muziejuje“ dalį – ji bus skirtas intelekto negalią turintiesiems. Tokie žmonės jau lankosi muziejuje, tačiau planuojama parengti būtent jiems pritaikytų edukacinių priemonių.
Taip pat specialaus renginio metu sukaupta patirtimi žadama pasidalinti su kitų muziejų kolektyvais. Valdovų rūmų muziejaus darbuotojos savo entuziazmu norėtų užkrėsti kitus muziejus. „Norime, kad mūsų turima informacija kuo plačiau pasklistų, kad įdiegtą praktiką perimtų kuo daugiau Lietuvos muziejų“, – sako E. Gasiulytė-Dautartienė.
