Kreipiasi per vėlai
A. Bagdonaitės teigimu, didžiausia bėda ta, kad į medikus kreipiamasi jau tuomet, kai senatvės sukeltos psichikos ligos būna įsisenėjusios. „Dažnai iš pacientų išgirstame – kentėjau, kol galėjau, dabar jau gydykite. Kažkodėl niekam nešauna į galvą kentėti susilaužius koją – į ligoninę važiuojama tuoj pat. Kai žmogus susiduria su psichikos sutrikimais, tarsi laukiama, kol nutiks kas nors ypatinga, žmogus pats pasveiks. O sulaukiama tik vieno – ligos progresavimo“, – sako psichiatrė.
Pasak jos, garbus amžius svarbus įvairiais aspektais – galima džiaugtis užaugusiais vaikais, anūkais, mėgstama veikla, kuriai anksčiau nelikdavo laiko, bet tuo pačiu svarbu stengtis palaikyti gerą emocinę ir fizinę būklę. Šį amžiaus tarpsnį neretai lydi tiek somatinės, tiek psichikos ligos.
Gydytoja tikina, kad labai svarbu pastebėti pirmuosius psichikos sutrikimo požymius. Vienodų simptomų, į kuriuos artimiesiems derėtų atkreipti dėmesį, nėra. Kiekvienam žmogui liga pasireiškia individualiai. Reikia ne tik pastebėti vyresnio amžiaus žmogaus elgesio, atminties, miego, emocinės būsenos, nuotaikų pokyčius, bet ir nenumoti į juos ranka.
„Mūsų gyvenimo tempas toks, kad pritrūkstame laiko artimiesiems. Šeimos gydytojas dėl didelio darbo krūvio taip pat ne visada pastebi pasikeitusias šių žmonių emocijas. Sunerimti artimiesiems derėtų tuomet, jei šeimos narys tampa pernelyg verksmingas, liūdnas, sutrikęs, dažnai pamiršta ir klausinėja to paties, skundžiasi miego sutrikimais, atsiranda klaidingų įsitikinimų ar perdėtas raminamųjų vaistų poreikis“, – sako A. Bagdonaitė.
Artimieji turėtų susirūpinti ir tada, jei keičiasi vyresnio amžiaus žmogaus charakteris, pomėgiai. Neretai rimta problema tampa girtavimas. „Tenka išgirsti iš artimųjų – nebeatpažįstu savo tėvo, jis tapo šiurkštus, agresyvus ar net priešiškas. Vyresniame amžiuje išryškėja įvairios potraukių patologijos, visa tai yra degeneracinio proceso sudedamoji dalis. Nusakyti, kaip pasireikš senatvėje prasidedantys psichikos sutrikimai, labai sudėtinga“, ‒ pabrėžia Alzheimerio ligos ir somatopsichiatrijos skyriaus vedėja.
Būtina ieškoti pagalbos
Medikė sako, kad labai svarbu panašių pokyčių „nenurašyti“ senatvei. „Sveiką senatvę lydi išmintis. Visais amžiaus tarpsniais gyvenimas gali būti gražus. Vyresnio amžiaus žmogus perduoda šeimos vertybes iš kartos į kartą, jis gali būti pavyzdys bei parama artimiesiems. Svarbu, kad jis būtų sveikas“, – tikina A. Bagdonaitė.
Kuo anksčiau kreipiamasi į medikus, tuo geresnių gydymo rezultatų pasiekiama. Tačiau didžioji dalis į skyrių atvykstančių pacientų, kuriems diagnozuota Alzheimerio liga, būna sunkios būklės. „A. Alzheimeris ligos simptomus aprašė daugiau nei prieš šimtą metų, bet į mūsų ligoninę atvykstantiems pacientams vis dar fiksuojame tuos pačius gerokai pažengusios ligos požymius. Jei į medikus žmonės būtų kreipęsi anksčiau, tiek jiems, tiek artimiesiems būtų padovanota dar keleri visaverčio gyvenimo metai. Deja, daugeliu atvejų geriausias etapas ligai gydyti jau būna prarastas“, ‒ apgailestauja psichiatrė.
Anot jos, daugelio ligų priežastys slypi žmogaus genuose, nors ne visi apie tai žino. „Kai paklausi žmogaus, ar giminėje būta, tarkim, Alzheimerio ar Parkinsono ligos atvejų, dažnas atsako negalintis pasakyti giminaičių mirties priežasčių. Turime nuolat tobulėjančią medicinos priežiūrą, todėl genetinės ligos, kurios anksčiau nespėdavo pasireikšti, išryškėja mūsų kartos žmonėms. Tačiau jas reikėtų skirti nuo taip pat šiuo amžiaus tarpsniu prasidedančių sunkių lėtinių somatinių ligų paūmėjimų sukeltų psichikos sutrikimų, galvos auglių, epileptinių būklių, vis dažniau pasitaikančio erkinio encefalito“, ‒ kalba A. Bagdonaitė.
Dirba geriausi specialistai
Unikaliame, analogų Lietuvoje neturinčiame Alzheimerio ligos ir somatopsichiatrijos skyriuje pagalbą teikia įvairių sričių specialistų komanda – neurologai, terapeutai, okulistai, chirurgai, otorinolaringologai, okulistai, psichologai, reanimatologai, rentgenologai, elektrofiziologai, gydytojai echoskopuotojai, socialiniai darbuotojai ir kiti.
Prieš keletą metų klinikos specialistai diagnozavo itin retą degeneracinę (tarpinių neurofilamentų kaupimosi) ligą – tokių iki šiol pasaulyje buvo fiksuota vos dešimt atvejų. „Mūsų nustatyta ligos diagnozė keturiasdešimtmetei moteriai buvo patvirtinta Norvegijoje. Tuo metu ši liga nebuvo įtraukta į medicinos vadovėlius. Vienas gydytojas tokių rezultatų, be abejo, nepasiektų. Tai gali padaryti tik gerų specialistų komanda, dirbanti įstaigoje, kur tiriama ir gydoma pasitelkiant naujausius ir pažangiausius gydymo metodus“, ‒ savo skyriumi ir kolegų darbu didžiuojasi medikė.
Senatvės sukelti psichikos sutrikimai skyriuje gydomi naujausiais vaistais. Ligos pacientams diagnozuojamos naudojant modernią aparatūrą. „Atliekame neurovizualinius tyrimus, kurie parodo, kokia smegenų būsena ir kodėl vystosi silpnaprotystė. Turime vienintelį Baltijos šalyse tomografijos aparatą, kur naujausiais metodais reguliuojama jonizuojančios spinduliuotės dozė. Tai saugi aparatūra, skirta tam, kad būtų tinkamai įvertinta kiekvieno žmogaus būklė“, ‒ aiškina A. Bagdonaitė.
Specialioje laboratorijoje tyrimai atliekami visą parą. Klinikoje yra ir reanimacijos skyrius. „Net iš užsieniečių išgirstame, jog tai – prabanga. Tačiau, mūsų manymu, tokios paslaugos – būtinybė. Niekada negali žinoti, kokia krizė ir kuriuo paros metu ištiks mūsų klinikoje besigydančius, poliorganinėmis patologijomis sergančius žmones. Laiku ištyrus, pagalbą jiems galima suteikti nedelsiant“, ‒ sako medikė.
Prireikus kviečiami išplėstiniai medikų ir mokslininkų konsiliumai. Jeigu psichikos sutrikimo etiologijai patikslinti reikia sudėtingų laboratorinių-diagnostinių tyrimų, kurių Lietuvoje neatliekama, kreipiamasi į kolegas užsienyje. „Neseniai trims mūsų pacientams diagnozė buvo nustatyta Didžiosios Britanijos Oksfordo laboratorijoje. Jiems diagnozuoti labai sunkūs ir reti autoimuniniai pažeidimai“, – pasakoja A. Bagdonaitė.
Šeimos gydytojo, psichiatro ar neurologo siuntimą gavę žmonės tiriami ne tik stacionare – teikiama ir ambulatorinė pagalba. „Diagnozuojant bet kurį psichikos sutrikimą, dera gerai išnagrinėti įvairius simptomus. Jei žmogui – depresija, visų pirma reikia išsiaiškinti, kokių neuromediatorių stoka dominuoja. Vieną galbūt kankina nemiga, kitą – mieguistumas, energijos stoka, apatija, negalėjimas susikaupti. Tik viską įvertinus, galima paskirti tinkamus antidepresantus“, ‒ teigia gydytoja.
Šviesti visuomenę
Medikė sako, kad laiku pastebėti senatvės sukeltus psichikos sutrikimus bei juos sėkmingai gydyti trukdo visuomenės požiūris į psichikos ligas. „Tenka susidurti su įvairiomis artimųjų reakcijomis. „Nevešiu savo tėvo į psichiatrinę. Ką žmonės pasakys?“ ‒ piktinasi vaikai. Tai, kad tėvas gyvena vienas, negeba tvarkytis savarankiškai, nebeskiria valgomų daiktų nuo nevalgomų – tarsi normalu.
Norėčiau pabrėžti: psichikos problemos gali ištikti kiekvieną. Bet kuris galime patekti į avariją, kurios pasekmės – koma ir po jos prasidėjusi aštri psichozė. Nė vienas nežinome, kas mums nutiks rytoj. Todėl turėtume įsisąmoninti: gydytis psichikos sutrikimus nėra gėdinga“, – tikina Alzheimerio ligos ir somatopsichiatrijos skyriaus vedėja.
Visuomenė turėtų daugiau žinoti apie psichikos ligas, jų diagnostikos ir gydymo būdus. „Vyresnio amžiaus žmonių psichikos sveikata – labai skaudi problema. Vieno žmogaus liga pakeičia keleto artimųjų ar aplinkinių gyvenimą. Be to, tai – ir milžiniškos valstybės biudžeto lėšos, išleistos savarankiškumą praradusių žmonių priežiūrai. Todėl didesnį dėmesį reikėtų skirti prevencinėms programoms. Jos būtų naudingos mums visiems“, ‒ pabrėžia A. Bagdonaitė.
