Pagalba neįgaliuosius įdarbinančioms įmonėms – reikalinga
Šiuo metu rengiamas naujas Socialinių įmonių įstatymas. Viena griežčiausių senojo įstatymo kritikių, Lietuvos Respublikos Seimo narė Aušra Maldeikienė sako, kad įstatymą būtina keisti. „Tai buvo pinigų darymo valstybės sąskaita mašina. Nesąžiningi darbdaviai, verslininkai naudodavosi neįgaliaisiais ir kūrė socialines įmones. Jie gaudavo dotacijų, nemokėjo pelno mokesčio. Žinau ne vieną įmonę, kurioje neįgalieji dirba vergiškomis sąlygomis“, – sakė Seimo narė. Tačiau net didžiausi senojo Socialinių įmonių įstatymo kritikai pripažįsta, kad ne visi neįgalūs žmonės galės dirbti atviroje darbo rinkoje, kad vienokia ar kitokia pagalba jiems ir juos įdarbinančioms įmonėms reikalinga.
Viena iš sėkmingai dirbančių ir gerai vertinamų neįgaliųjų socialinių įmonių – UAB „Regseda“. Bendrovė garsėja kaip patikima, lanksti, jos gamyba nuolat plečiama, į įmonę dirbti priimama vis daugiau neįgalių žmonių. Taip pat ji pasižymi atsakingu požiūriu į verslą, nuolat dalyvauja įvairiuose konkursuose, ieško naujų gamybos būdų ir partnerių. UAB „Regseda“ direktorei Kristinai Zibalienei įteiktas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apdovanojimas „Už atsakingą verslą ir palankias darbo sąlygas neįgaliesiems“. Tačiau bet kuris daugiau nei dešimtmetį UAB „Regseda“ dirbantis žmogus pasakys, kad bendrovei ne visada sekėsi taip sklandžiai.
Neišgąsdino gresiantis bankrotas
„Regseda“ – buvęs Klaipėdos aklųjų gamybinio mokymo kombinatas, vėliau – Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos Klaipėdos įmonė. 2009 –2010 metais įmonė vos gyvavo: užsakymų beveik nebuvo, gamyba merdėjo, tuo metu bendrovę slėgė apie pusės milijono litų (beveik 145 tūkst. eurų) skola. Vis garsiau buvo kalbama, kad įmonę teks uždaryti arba skelbti bankrotą. Daugiau nei 30 metų įmonėje dirbantis silpnaregis meistras Antanas Ulba prisimena: „Gamyba dar šiaip taip vyko, bet nieko negalėjome parduoti. Apimtys buvo mažos. Dirbdavome ne visą savaitę, ne visą darbo dieną.“
2011 metų pradžioje „Regsedai“ ėmė vadovauti jauna, bet jau patirties versle turinti direktorė K. Zibalienė. „Žinojau, kur einu ir ką rasiu, – viename interviu sakė naujoji vadovė, – tikėjau, kad įmonė gali atsitiesti ir pradėti normaliai dirbti.“ Po metų bendrovės reikalai ėmė taisytis. Ji įsigijo daug reikalingos įrangos – kartono rifliavimo staklių, autokrautuvą ir kt. Tai pagerino darbų kokybę, o lengviau atliekamas darbas paspartėjo.
Bene geriausiai bendrovės pažangą atspindi apyvartos pokyčiai. 2011 metais ji buvo vos 12 tūkst. litų (beveik 3 500 eurų), o 2016-aisiais – daugiau nei 3 mln. eurų. Meistras A. Ulba džiaugiasi, kad šiuo metu įmonėje darbų netrūksta.
Visgi bendrovė susiduria su nemaža konkurencija, todėl praradusi kelis naudingus užsakymus paskutinį 2015 metų ir pirmąjį 2016 metų ketvirtį baigė nuostolingai. Tačiau 2016-aisiais buvo galima atsikvėpti, nes pelną, nors ir nedidelį, įmonė turėjo. „Ėmėme ieškoti naųjų partnerių. Pasirašėme bendradarbiavimo sutartį su viena Vokietijos kosmetikos firma. Pakuojame jų gaminamus plaukų dažus ir siunčiame į Vokietiją. Pasirašėme sutartis su baldų gamintojais: pakuojame furnitūrą. Pakavimo paslaugas plėsime ir 2017 metais.“
Pasak direktorės, „Regsedai“ iš duobės kapstytis padėjo ir kitos įmonės. Vienos parūpino darbuotojams šiltų darbo drabužių, kitos pasiūlė piniginę paramą.
Pasigirti galima pagerėjusiomis darbo sąlygomis
Stabilizavus bendrovės veiklą buvo sukurta daugiau darbo vietų. Per pastaruosius šešerius metus bendrovės darbuotojų padaugėjo beveik tris kartus. 2011-ųjų sausį, kai bendrovei ėmė vadovauti K. Zibalienė, įmonėje dirbo 55 darbuotojai, 2016-ųjų pradžioje – 127, o tų pačių metų pabaigoje – jau 143 darbuotojai, iš jų 86 proc. – turintys negalią. Vadovė sako, kad visada stengiamasi įdarbinti sunkiausios negalios žmones. „Regseda“ yra aklųjų įmonė, todėl žmonių su šia negalia čia dirba daugiausia – 47 proc., nors vis dažniau priimama dirbti ir kitų negalių turinčių žmonių.
UAB „Regseda“ garsėja ne tik gamybos apimtimis ir sparčiai išaugusiu darbuotojų skaičiumi, bet ir geromis darbo sąlygomis bei mikroklimatu. Atnaujinti visi cechai, naudojant naujausias technologijas geriau apšildytos patalpos, nebeliko drėgmės. Sutvarkytas cechų apšvietimas, todėl žmonėms nebereikia dirbti prieblandoje ir gadinti regėjimo.
Įmonėje veikia masažo kabinetas. Masažuotojai atlyginimą moka bendrovė, todėl darbininkai šiomis paslaugomis gali pasinaudoti nemokamai. Darbuotojams leidžiama atsikvėpti, išgerti kavos, pavalgyti poilsio kambariuose. Bendrovė pietums jiems pasiūlo sriubos. „Šiais metais kartą per mėnesį turime dar ir saldumynų dieną. Žmones palepiname torto gabalėliu. Tai padeda sukurti geresnę nuotaiką“, – pasakojo direktorė.
Įmonėje nusistovėjo tradicija du kartus per metus rengti ekskursijas. Štai praėjusių metų pavasarį surengta išvyka į Anykščius, apžiūrėtas Medžių lajų takas, rudenį turistiniu laivu plaukta į Juodkrantę. „Nors gyvename prie jūros, – pasakojo bendrovės vadovė, – bet daugelis darbuotojų retai atvyksta čia papramogauti. O bendrovėje dirba ir tokių žmonių, kurie iki šios kelionės niekada nebuvo plaukę ištaigingu turistiniu laivu.“
Klaipėdoje sėkmingai veikiančios UAB „Regseda“ vadovei nerimą kelia rengiamas naujas Socialinių įmonių įstatymas. Neaišku, koks jis bus ir kokią paramą gaus įmonė. Tačiau, kad ir koks įstatymas būtų priimtas, galima teigti, kad išradingai derinant valstybės teikiamą paramą, profesionalią vadybą ir neįgaliųjų norą dirbti, neįgaliųjų socialinės įmonės savo vietą Lietuvos socialiniame ir ekonominiame gyvenime suras.
