Visgi negalima pamiršti tos kurčiųjų bendruomenės dalies, kuri dėl vienokių ar kitokių priežasčių negali girdėti. Šių žmonių integraciją į visuomenę apsunkina daugybė veiksnių: vertimo paslaugų stygius, ribotas informacijos prieinamumas gimtąja – gestų – kalba, nepakankamas visuomenės ir pačių klausos negalią turinčiųjų švietimas kurtumo klausimais.
Būtina keisti požiūrį į lietuvių gestų kalbą
Pastaruoju metu vis garsiau kalbama, kad gestų kalba Lietuvoje neįvertinta, visuotinai nepripažinta ir nepelnytai užmiršta. Pasak Vilniaus kolegijos dėstytojo Andriaus Barisevičiaus, lietuvių gestų kalba (LGK) susiduria su ne vienu sunkumu. A. Barisevičius sako, kad visuomenės ir pačių kurčiųjų požiūris į gestų kalbą ne visada yra tinkamas. Pasak jo, kurtieji turėtų labiau didžiuotis savo tapatybe. Šį pasididžiavimą reikia nuolat stiprinti supažindinant klausos negalią turinčiuosius ir girdinčiuosius su kultūrine kurtumo samprata, lietuvių gestų kalbos specifika bei analizuojant gestų kalbos ir tapatybės santykį.
Dėstytojas tikina, kad LGK labai išraiškinga, graži, todėl reikėtų propaguoti šiuo metu pasaulyje populiarėjančią gestų kalbos poeziją, meną.
Kaip grėsmė LGK įvardijamas kochlearinis implantavimas, kuris, išsigandusiems tėvams, gimus klausos negalią turinčiam kūdikiui, pateikiamas kaip kone vienintelė išeitis visaverčiam gyvenimui. A. Barisevičius tikina, kad pats implantavimas savaime nėra blogybė. Pasak jo, puiku, kad dėl medicinos pažangos žmogus gauna galimybę girdėti. Tačiau bėda ta, kad tėvai, gimus klausos negalią turinčiam kūdikiui, nėra tinkamai supažindinami su kurčiųjų bendruomene, gestų kalba, neįtvirtinamas supratimas apie dvikalbystę kaip natūralų ir pozityvų reiškinį, todėl tėvai atmeta, o kartais net ir nežino, kad yra galimybė vaikui mokytis tiek šnekamosios, tiek gestų kalbos. A. Barisevičius atkreipia dėmesį, kad dvikalbystė duotų ir apčiuopiamos naudos, juk implantuoti vaikai galėtų susirasti draugų ir gestų kalba kalbančių vaikų bendruomenėje, taip būtų nutiestas tiltas tarp dviejų bendruomenių. Pasak dėstytojo, labai svarbu įstatymais įtvirtinti visų vaikų su klausos negalia (ir tų, kurie nešioja kochlearinius implantus) teisę į dvi kalbas – lietuvių šnekamąją ir gestų kalbą.
Būtina keisti ir visuomenės požiūrį į gestų kalbą. Pasak A. Barisevičiaus, sieną tarp kurčiųjų ir girdinčiųjų galėtų sumažinti kurčiųjų, kuriems sekasi, vaizdavimas žiniasklaidos priemonėse, girdinčių vaikų mokymas pažinti kurčiuosius ir gestų kalbą, galimybė girdintiesiems mokytis gestų kalbos kursuose, universitetuose ar kolegijose. Dėstytojas atkreipė dėmesį, kad prie visuomenės švietimo turi prisidėti ir patys kurtieji. Štai Lietuvos kurčiųjų draugija savo interneto svetainėje kelia vaizdo informaciją gestų kalba, deja, ši informacija ne visada titruojama, todėl nemokantys gestų kalbos ja pasinaudoti neretai negali.
Informacijos prieinamumas kurtiesiems vis dar opi problema
Informacija sunkiai pasiekiama ir kurčiųjų bendruomenei. Ji gali pasinaudoti raštu pateikta medžiaga, tačiau titravimas ir vertimas į gestų kalbą viešojoje erdvėje veikiau malonios išimtys nei taisyklės.
Pasak A. Barisevičiaus, šiuo metu Lietuvos nacionalinė televizija titruoja vos 4 proc. viso programų laiko. Čekija gestų kalbą pripažinusi 1998-aisiais, trimis metais vėliau nei Lietuva, gali pasigirti – 70 proc. Prahos Karolio universiteto lektorė Radka Novakova sako, kad Čekijos kurtieji siekia, jog nuo 2018 metų nacionalinėje televizijoje būtų titruojamos visos įrašytos programos, o transliacijų gyvai titravimas būtų padidintas bent iki 70 proc. Dėstytojas apgailestauja, kad visuomenė vis dar nesupranta, jog tai, kas patogu klausos negalią turinčiam žmogui, gali būti naudinga vaikams, imigrantams ir plačiajai visuomenei, titravimas turėtų būti suprantamas kaip universalaus dizaino dalis.
Gestų kalbos vertėjų stoka akivaizdi
Šiuo metu Europos Sąjungoje oficialiai vartojamų gestų kalbų yra daugiau nei trys dešimtys. Nacionalinės gestų kalbos yra skirtingos, todėl tam, kad skirtingų šalių kurtieji galėtų be vargo bendrauti, sukurta tarptautinė komunikacijos sistema, dažnai vadinama tarptautiniais gestais (International Sign – IS). Tarptautiniai gestai vartojami tarptautinėse konferencijose arba susitikus žmonėms, kurie nekalba ta pačia gestų kalba. Tačiau ką daryti kurčiajam, susitikus su girdinčiuoju, nemokančiu jokios gestų kalbos? Į pagalbą skuba gestų kalbos vertėjai. Jie yra tas tiltas, padedantis kurtiesiems integruotis į visuomenę, dalyvauti bendrose veiklose su girdinčiaisiais, komunikuoti, geriau pažinti vieniems kitų kultūrą.
Vilniaus kolegija Lietuvoje jau daugiau kaip dešimtmetį rengia gestų kalbos vertėjus, tačiau A. Barisevičius pastebi, kad vertimo paslaugų vis dar labai trūksta. Šiuo metu vertėjų yra kiek daugiau nei 100. Vertėjų paslaugomis per metus pasinaudoja apie 2 600 žmonių – mažiau nei trečdalis kurčiųjų. Šie žmonės gestų kalbos vertėjų paslaugomis naudojasi skirtingu intensyvumu, vieniems vertėjo reikia nuolat, kitiems vos kartą arba du kartus per metus. Į šį skaičių gali nepatekti „pasyvūs“ vertimo paslaugų naudotojai – tai kurtieji, kurie dalyvauja į gestų kalbą verčiamuose renginiuose, kurtieji, žiūrintys į gestų kalbą verčiamas televizijjos programas.
Didžiojoje Britanijoje gyvenanti ir gestų kalbos vertėjų koordinatore dirbanti Lina Kankevičiūtė sako, kad didelės vertėjų apkrovos tikrai negerina jų darbo kokybės. Pasak jos, vertėjai privalo nuolat tobulėti, gilinti savo gestų kalbos žinias. Gestų kalbos vertėjams turėtų būti sudarytos sąlygos kuo dažniau dalyvauti kvalifikacijos kėlimo kursuose. Gestų kalbos vertėjų koordinatorė tikina, kad profesionalus vertėjas privalo būti lingvistas, jis turi suvokti, ką nori pasakyti ir kaip tai padaryti. Be to, jis dar privalo suprasti ir kurčiųjų kultūrą. L. Kankevičiūtė atkreipia dėmesį, kad vienas netinkamai parodytas gestas gali suklaidinti klausos negalią turintį žmogų. Pavyzdžiui, kurčiajam gydytojas praneša, kad jo AIDS tyrimo rezultatas teigiamas – vadinasi, žmogus serga. Nepagalvojęs vertėjas parodo gestą, perteikiantį reikšmę „teigiamas“, turintį sąsajų su „viskas gerai“. Kurčiasis suklaidinamas, jis tuo metu džiaugiasi ir galvoja, kad pasveiko.
Lietuvoje teikiamas vertimo paslaugas reikia plėsti
L. Kankevičiūtė tikina, jog itin svarbu, kad gestų kalbos centrai Lietuvoje pradėtų teikti įvairesnes paslaugas. Šiuo metu galima pasinaudoti tik vertimo į ir iš gestų kalbos paslauga. Pasak L. Kankevičiūtės, Lietuva galėtų sekti Didžiosiosios Britanijos pavyzdžiu ir pasiūlyti ne tik įprastą vertimą, bet ir vertimą kurčneregiams, oralinį vertimą, transkribavimo, teksto surinkimo, titravimo paslaugas.
Gestų kalbos vertėjų koordinatorė pasakoja, kad Didžiojoje Britanijoje yra galimybė gauti transkribuotojo ir gestų kalbos vertėjo paslaugą vienu metu. Pasak L. Kankevičiūtės, tai ypač patogu studentams: kurtieji sekdami gestų kalbos vertėją nespėja užsirašyti, todėl vėliau gali pasinaudoti jiems pateiktu konspektu. Ši paslauga gali praversti ir tuo atveju, kai žmogus nesupranta kažkokio gesto: jis tiesiog gali pasitikslinti ir pasižiūrėti į surinktą tekstą. Gestų kalbos vertėjų darbą reikėtų dažniau jungti su šiuolaikinėmis technologijomis. Pasinaudojant kompiuteriu ir specialiomis teksto surinkimo programomis yra galimybė greitai surinkti ir ekrane parodyti pranešimą skaitančio žmogaus žodžius. Tai itin patogu universitetuose, mokyklose, konferencijose.
L. Kankevičiūtė siūlo atkreipti dėmesį ir į tai, kad ne visiems žmonėms tinka įprastas vertimas. Kai žmogui gestų kalba netinka, jam turėtų būti pasiūlytas oralinis vertimas. Tai toks vertimas, kai aiškiai artikuliuojama lūpomis. Kurčneregiams taip pat turėtų būti pasiūlytas jiems tinkamas vertimas. L. Kankevičiūtė pasakoja, kad Didžiojoje Britanijoje, įvertinus situaciją, kurčneregiams siūlomas dviejų rankų arba vienos rankos vertimas.
Pasaulio kurčiųjų federacija teigia, kad aplinkos pritaikymas apima kiekvieną aspektą, pradedant informacija, komunikacija, ir baigiant psichologine aplinka, tad vis dažniau kalbant apie universalaus dizaino principus turėtų būti atsižvelgta ir į kurčiųjų bendruomenės poreikius, gerovę.
