Sutrikimai priklauso nuo vaikų amžiaus
Pagalba vaikams ir paaugliams nuo aštuonerių iki aštuoniolikos metų teikiama Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje. Čia veikia 24 vietų Universitetinis vaikų ir paauglių psichiatrijos skyrius. Pasak skyriaus gydytojos Vitos Poviliūnienės, sutrikimai, kurie nustatomi vaikams, priklauso nuo jų amžiaus. „Mažiausieji dažniausia į skyrių pristatomi dėl hiperaktyvumo. Pastebėję, kad vaikas negeba sukaupti dėmesio, trukdo kitiems, kreiptis į medikus tėvus paskatina mokytojai, vaikų darželio pedagogai. Nemažai vaikų atvežama iš globos įstaigų.“
Skyriuje vaikai stebimi, vertinama jų būsena, atliekamas psichologinis tyrimas. „Turime specialias hiperaktyvumo nustatymo metodikas. Judrus, gyvas vaikas – nebūtinai hiperaktyvus. Hiperaktyvumas – tai jau sutrikimas, kurį būtina koreguoti. Įprastai tokiems vaikams skiriami vaistai, kurie padeda susikaupti. Jie būtini, kad pagerėtų vaiko darbingumas“, – kalba gydytoja Asta Zalubienė.
Diagnozavę hiperaktyvumo sutrikimą, psichiatrai rašo rekomendacijas mokykos pedagogams. „Dažnai mokytojai pageidauja, kad tokiam vaikui būtų skirtas individualus mokymas namuose. Tačiau mes manome, kad hiperaktuvumas – ne priežastis atskirti vaiką nuo bendraamžių. Be abejo, pasitaiko ir ypač sunkių atvejų. Tuomet vaikams skiriamas mokymas specialiose klasėse, kur mažiau vaikų, dirba mokytojo padėjėjas“, – aiškina A. Zalubienė.
Skyriuje gydomi ir autizmo sutrikimą turintys vaikai. Tiesa, šis sutrikimas dažniausiai nustatomas ankstyvame amžiuje, vaiko raidos centruose, kur teikiama ambulatorinė pagalba. Į ligoninę tokie vaikai patenka tuomet, kai bręsdami tampa agresyvūs, gali pakenkti sau ar aplinkiniams. „Ligoninėje vaikai stebimi individualiai, tam skirta stebėjimo palata. Tačiau šioje palatoje jie paprastai būna trumpai. Sujaudinimo epizodui praėjus, pakoregavus gydymą, vaikai išleidžiami į įprastas palatas“, – pasakoja A. Zalubienė.
Pasak specialisčių, maždaug nuo penktos ar šeštos klasės vaikai susiduria su mokymosi problemomis, ima bėgti iš pamokų, atsiranda žalingi įpročiai. Bręstant paauglėms mergaitėms neretai prasideda valgymo sutrikimai – nervinė anoreksija ar bulimija.
Paauglystėje į skyrių atvykstama dėl psichozinių sutrikimų, depresijos. „Šiuo metu dauguma skyriuje besigydančių vaikų turi sunkius psichikos sutrikimus, jiems būtina skubi pagalba“, – sako A. Zalubienė.
Nors tėvai baiminasi stacionarinio gydymo, pasak medikių, tokių ligų gydyti ambulatoriškai neįmanoma, psichozė nepraeina šiaip sau. Būtina reikiama priežiūra ir tinkamai parinkti vaistai.
Įvairūs gydymo būdai
Paauglystėje pasireiškiančias psichikos ligas dažnai lydi agresijos protrūkiai. Neretai į skyrių vaikai atvežami iš socializacijos centrų, po muštynių, savęs žalojimo epizodų, bandymų žudytis.
„Didžioji dalis bandymų žudytis būna parodomieji, kuomet paauglys tik ieško pagalbos. Tačiau tai – ženklas, kad paaugliui kažkas blogai. Pasitaiko ir drastiškų bandymų žudytis, kuomet šokama nuo tilto, giliai persipjaunami rankų riešai. Su tokiais vaikais pas mus dirba trys psichologai“, – aiškina V. Poviliūnienė.
Pagalba vaikams ir paaugliams skyriuje teikiama visą parą. Skyriuje dirbama komandos principu, kartu su patyrusiais vaikų ir paauglių psichiatrais dirba psichologai, logopedas, socialiniai darbuotojai, slaugos specialistai, konsultuoja vaikų neurologė. Be gydymo vaistais, taikoma individuali, grupinė psichoterapija, konsultuojama šeima ar vaikų globėjai. Pacientams siūlomi meno, muzikos, sporto užsiėmimai. Vaikai taip pat turi galimybę mokytis.
Priklausomybės įtraukia vis jaunesnius
Pasak specialisčių, vis jaunesni vaikai pradeda vartoti alkoholį, narkotikus, atsiranda naujų priklausomybių – pavyzdžiui, nuo kompiuterio. „Tokie vaikai paromis neišeina iš namų. Jei tėvai bando apriboti prie kompiuterio leidžiamą laiką, kyla protesto reakcijos. Pasitaiko atvejų, kai tramdyti tokią priklausomybę turinčių vaikų tenka važiuoti ne tik medikams, bet ir policininkams“, – pasakoja A. Zalubienė.
Jauniausias vaikas, pakliuvęs į ligoninę apsvaigęs nuo narkotikų, buvo vos devynerių. Vyresni jį „pavaišino“ amfetaminu. Atvežama alkoholiu apsinuodijusių dvylikamečių. Juos taip pat kažkas „pavaišina“. „Pasitaiko ir jau priklausomų nuo alkoholio paauglių, net ištiktų alkoholinės psichozės. Suteikę pagalbą, siūlome jiems vykti į reabilitacijos centrus, kur priimama gydytis nuo keturiolikos metų. Tačiau paprastai paaugliai dar nesuprata savo problemos, nėra sąmoningi ir gydytis atsisako“, – kalba A. Zalubienė.
Priverstinio gydymo tokiu atveju nėra, nors, medikių teigimu, jaunas organizmas labiau pažeidžiamas, alkoholis jį veikia labiau, greičiau tampama priklausomu, greičiau prasigeriama.
Vis dar pasitaiko ir toksikomanijos atvejų. Vaikai uosto klijus, benziną. „Ypač sunku stebėti, kaip uostomi nuodai paveikia gabius vaikus. Jie nebenori mokytis, dingsta motyvacija, sunkiau susikaupti, prastėja atmintis. Tokie nuodai veikia vaikų smegenis dar labiau nei alkoholis“, – aiškina V. Poviliūnienė.
Problemos su tėvais
Medikių teigimu, nemažą jų darbo dalį sudaro tėvams, globėjams teikiamos konsultacijos. Konsultuojamas ir mokyklų, globos namų personalas – supažindinama su liga, jos galima eiga, gydymu, metodais, kurie bus taikomi vaikui. „Tėvams ypač sunku, kai susiduria su pirmuoju vaiko ar paauglio psichikos ligos epizodu. Neretai kaltinami mokytojai, kiti vaikai. Tačiau kiekvienas vaikas – šeimos dalis, tad ir problemos dažnai glūdi šeimoje. Pakonsultavus tėvus, neretai pagerėja ir vaiko būsena“, – teigia A. Zalubienė.
Anot jos, tėvų reakcijos būna įvairios: nuo neigimo, prieštaravimo iki konfliktų su medikais ar skundų įvairioms institucijoms. „Tėvai baiminasi, kad jų vaikui skirti vaistai turės šalutinį poveikį, jų vaikas taps „daržove“. Pavyzdžiui, anoreksija sergančių mergaičių tėvai nesupranta, kodėl joms ribojamas judėjimas, negalima mankštintis. Tokiais atvejais medikai kaltinami žiauriu elgesiu su vaiku, skundžiamasi net Strasbūro teismui“, – pasakoja A. Zalubienė.
Tėvai ne visada supranta, kad jų vaikui būtinas stacionarinis gydymas. Tokiu atveju medikams tenka kreiptis į vaikų teisių tarnybą. „Kartais su vaikais būna lengviau sutarti negu su tėvais. Būna, kad tėvai nežino, kaip elgtis su vaiku namuose – ar būti su juo nuolat, ar galima kuriam laikui palikti. Tokiais atvejais tenka konsultuoti juos ir telefonu“, – pasakoja A. Zalubienė.
Pastaruoju metu medikai susiduria su dar viena problema – į užsienį uždarbiauti išvykstančiais tėvais. Vaikai paliekami ne tik seneliams, bet ir kaimynams, vyresniems broliams ar sesėms. Nesubrendusiai vaikų psichikai atskyrimas nuo tėvų turi itin neigiamos įtakos.
Medikės šypsosi, kad pasitaiko ir pernelyg „mylinčių“ tėvų. Jie įsigudrina slapta į ligoninę atnešti savo vaikams cigarečių, nors rūkyti skyriuje ir teritorijoje griežtai draudžiama.
Gydymas – geriausias
Guldant stacionariniam gydymui vaikus, kuriems dar nesukako šešiolika metų, būtinas tėvų arba globėjų sutikimas. Šešiolikmečiai jau gali apsispręsti patys. Numatytas ir priverstinis gydymas, tačiau, pasak medikių, paprastai pavyksta vaiką ar paauglį motyvuoti, įkalbėti pasilikti ligoninėje. „Blogai, kad vaikai ar paaugliai gąsdinami psichiatrais, ligoninėmis. Tuomet jie pas mus atvyksta bijodami. Tačiau kai kurie, pabuvę mūsų skyriuje, nebenori išvažiuoti. Čia jie jaučiasi saugūs, mokydamiesi gauna geresnių pažymių, atsiranda motyvacija mokytis“, – kalba V. Poviliūnienė.
Vaikams skyriuje sudarytos geros sąlygos – jie žaidžia stalo žaidimus, rytais mankštinasi. Pradedant gydymą, su kiekvienu pasirašomas „kontraktas“, kur aptariama, ką vaikas nori pakeisti savo elgesyje, ką pasižada. Kasdien visų elgesys vertinamas širdelėmis: žalia – gerai, raudona – prastai, geltona – vidutiniškai, auksinė – vaikas padarė kažką labai gero kitiems.
Vaikams gydyti skiriami naujausi, moderniausi vaistai. „Vaikams visas gyvenimas – prieš akis, todėl jų psichikos sveikata ypač svarbi. Tinkamai pritaikius gydymą, ligą diagnozavus laiku, vaikai gali mokytis toliau, įgyti specialybę ir vėliau gyventi visavertį gyvenimą“, – kalba A. Zalubienė.
Turintys elgesio ar mokymosi, elgesio ir emocijų problemų, ligoninėje vidutiniškai praleidžia keturiolika dienų. Ilgiausiai gydomi valgymo sutrikimų ar psichozių turintys vaikai ar paaugliai – iki pusantro mėnesio, šiuo atveju laikas neribojamas. „Problema ta, kad išvykę iš ligoninės vaikai toliau negauna reikiamos pagalbos regionuose. Vaikų psichiatrų rajonuose trūksta, trūksta ir kitokios pagalbos psichikos sutrikimų turintiems vaikams“, – sako V. Poviliūnienė.
Skyriuje besigydantiems vaikams garantuojamas visiškas konfidencialumas. Informacija teikiama ir lankyti leidžiama tik tiems žmonėms, kuriuos matyti pageidauja tėvai ar pats vaikas. Ligos diagnozė ant išduodamų pažymų nerašoma.
