Šiame straipsnyje reglamentuojama Valstybės pareiga užtikrinti, kad būtų sukurtas nepriklausomas mechanizmas, kuris suteiktų galimybę veiksmingai kontroliuoti Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimą. Į šį kontrolės mechanizmą turi būti įtraukti neįgalieji ir jiems atstovaujančios organizacijos.
Lietuvoje Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatų įgyvendinimą koordinuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, o kitos ministerijos ir institucijos yra atsakingos už Konvencijos įgyvendinimą pagal savo kompetenciją.
Konvencijos įgyvendinimo stebėsena yra pavesta Neįgaliųjų reikalų tarybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Taryba turi vykdyti stebėseną ir teikti pasiūlymus Socalinės apsaugos ir darbo ministerijai. Konvencijos nuostatų, susijusių su lygių galimybių užtikrinimu, įgyvendinimo kontrolė yra patikėta lygių galimybių kontrolieriui.
Deja, minėta sistema veikia nepakankamai gerai. Nepriklausomos stebėsenos mechanizmo priskyrimas Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai ir Neįgaliųjų reikalų tarybai nevisiškai suderinamas su Konvencijos principais, nes minėtos institucijos susijusios su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
Svarbu tai, kad Neįgaliųjų reikalų taryba sudaryta iš 7 neįgaliųjų asociacijų atstovų ir 7 pagrindinių ministerijų viceministrų, tačiau dėl pastarųjų kaitos sunku užtikrinti veiklos tęstinumą. Posėdžiai vyksta per retai, o kvorumas, kuris yra būtinas sprendimams priimti, dažnai nesusirenka.
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai, kaip Konvencijos stebėsenos mechanizmo struktūrai, nuo 2010 m. nebuvo skirta papildomų lėšų naujai patikėtoms funkcijoms vykdyti. Pati tarnyba taip pat negali užtikrinti tinkamo neįgaliųjų atstovavimo, nes turi tik vieną darbuotoją, kurio specializacija – neįgaliųjų asmenų nediskriminavimo užtikrinimas ir jų teisių apsauga.
Komentuodamas 33-iąjį straipsnį, Komitetas pažymi, kad Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija yra atsakinga už Konvencijos įgyvendinimo ir koordinavimo sistemos veiksmingumą. Tačiau dėl savo autoriteto, teisinių įgaliojimų, žmogiškųjų ir finansinių išteklių stokos nepajėgia daryti įtakos kitoms ministerijoms ar valstybės institucijoms ir taip užtikrinti efektyvų Konvencijos nuostatų įgyvendinimą ir koordinavimą. Komitetas pastebi, kad mūsų šalies ministerijos neturi centro, skyriaus ar padalinio, kuris būtų atsakingas už Konvencijos įgyvendinimą. Šią Komiteto pastabą galima aiškinti kaip visų ministerijų prievolę užtikrinti tinkamą Konvencijos nuostatų įgyvendinimą.
Akcentuojamas ir nepakankamas bendradarbiavimas su neįgaliesiems atstovaujančiomis organizacijomis.
Siekiant pakeisti esamą Konvencijos įgyvendinimo stebėsenos ir kontrolės mechanizmų padėtį Komitetas Lietuvos valstybei rekomenduoja:
• nedelsiant imtis visų būtinų priemonių, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai būtų suteikti visi reikiami įgaliojimai veikti kaip koordinuojančiai Vyriausybės įstaigai įgyvendinant Konvenciją. Šiam tikslui sukurti kiekvienoje ministerijoje skyrių ar padalinį, kuris būtų atsakingas už Konvencijos įgyvendinimą;
• panaikinti Neįgaliųjų reikalų tarybos nepriklausomą Konvencijos stebėsenos funkciją ir konsultuojantis su neįgaliesiems atstovaujančiomis organizacijomis sukurti nepriklausomą stebėsenos mechanizmą, kuris atitiktų 1993 metais Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos patvirtintus Paryžiaus principus dėl žmogaus teisių padėtiese stebėsenos;
• priimti teisės aktų pakeitimus, kurie suteiktų galimybę neįgaliesiems atstovaujančioms organizacijoms visapusiškai dalyvauti Konvencijos įgyvendinimo, stebėsenos ir koordinavimo procesuose.
Atsižvelgiant į Komiteto pateiktas pastabas ir rekomendacijas galima teigti, kad Lietuvoje Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo ir kontrolės mechanizmas reikalauja skubių reformų.
