Plačiau apie ją kalbamės su Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinių paslaugų skyriaus vedėja Daiva Buivydaite-Garbštiene.
Integrali pagalba į namus – dar nauja paslauga, išbandyta tik 21 šalies savivaldybėje. Ką apima ši paslauga, kokios pagalbos gali tikėtis neįgalieji, juos prižiūrintys asmenys?
Integrali pagalba apima tiek socialinę globą, tiek slaugą, kuri teikiama asmenims su negalia, senyvo amžiaus asmenims jų namuose, ir konsultacinę pagalbą juos prižiūrintiems šeimos nariams.
Kas savivaldybėse teikia šias paslaugas: veikiančios socialinės paskirties įstaigos (socialinių paslaugų centrai, globos namai) ar buriamos naujos komandos?
Integralią pagalbą teikia specialiai tam suburtos mobiliosios specialistų komandos, į socialinės pagalbos procesą įtraukiami ir sveikatos priežiūros specialistai. Didžioji dalis mobiliųjų komandų veikia socialinių paslaugų centruose, dalis jų kuriamos pirminės sveikatos priežiūros centruose.
Beveik porą metų įgyvendinta programa pasiteisino, nuo šių metų pabaigos tokios paslaugos bus teikiamos visose savivaldybėse. Kokius pagrindinius teigiamus dalykus, apibendrinant per badomąjį laikotarpį sukauptą patirtį, būtų galima akcentuoti? Gal pastebėjote, kad projektą vykdžiusiuose rajonuose sumažėjo prašymų apgyvendinti stacionariuose globos namuose?
Integrali pagalba 2013–2015 m. suteikta 1 539 asmenims ir 1 397 šeimų nariams (planuota suteikti 860 asmenų, 800 šeimų, t. y. paslaugų suteikta beveik 80 proc. daugiau).
2015 m. Vyriausybės užsakymu atliktas „Visuomenės sveikatos, asmens sveikatos ir socialinių paslaugų integravimo siekiant patenkinti specialius nuolatinius slaugos ir specialius nuolatinius priežiūros poreikius vertinimas“ ir Lietuvos mokslų akademijos tarybos finansuotas mokslininkų grupės (LSMU) projektas „Integrali pagalba namuose lėtinėmis ligomis sergantiems kaip socialinė inovacija“. Juose akcentuojama, kad ši programa laikytina socialine inovacija ir pagrindine intervencija asmens sveikatos ir socialinėms paslaugoms integruoti bei viena iš pagrindinių iniciatyvų, pagerinusi ilgalaikės slaugos ir globos poreikių turinčių asmenų gyvenimo kokybę 2012–2015 m.
Mokslininkai išskyrė šiuos pagrindinius kiekybinius rezultatus:
– Situacija pagalbos (slaugos) į namus srityje pagerėjo pagal Pasaulio sveikatos organizacijos ir kitose ES valstybėse išskiriamus integralios pagalbos veiksmingumo kriterijus: paslauga priartėjo prie paslaugos gavėjo; paslauga kompleksiška; užtikrinta paslaugos grandinė; bendradarbiauja formalūs ir neformalūs pagalbos teikėjai.
– Kliento centrinė prieiga (į klientą orientuotas požiūris) užtikrina didesnę kokybę ir pagalbos suteikimą laiku.
– Asmenys namuose gauna ne tik socialinę globą, bet ir slaugą. Pirminės sveikatos priežiūros centrų slaugytojų namų slaugos paslaugos, anksčiau apsiribojusios tik pavieniais slaugytojo vizitais, keitėsi į sistemingas namų slaugos paslaugas.
– Dienos socialinės globos ir slaugos teikimas iš vienų rankų ir bendras koordinavimas savivaldybėje leidžia užtikrinti didesnę paslaugos kokybę, efektyviau dalytis ir naudotis informacija bei efektyviau organizuoti veiklą.
– Mažėja nebūtinos hospitalizacijos ir institucinės globos poreikis (pvz., Vilniaus mieste iš 189 integralios pagalbos gavėjų (nustatytas nuolatinės slaugos poreikis) 2013–2015 m. tik 7 apgyvendinti socialinės globos namuose).
– Legalizuota kvalifikuota namų slauga leidžia apsaugoti pacientą nuo slaugos komplikacijų.
– Formuojasi naujas profesinis slaugytojo vaidmuo, autonominė profesionali bendruomenės slaugytojo veikla, ir taip netiesiogiai padedama šeimos gydytojams: nereikia vadovauti slaugos procesui asmens namuose; slaugos komplikacijų prevencija.
– Apie 93 proc. gavėjų ir jų artimųjų pripažino, kad pradėjus gauti integralią pagalbą jų gyvenimo kokybė pagerėjo (išsaugotas gavėjų savarankiškumas gyvenamojoje aplinkoje; galimybė derinti šeimos ir darbo įsipareigojimus, pagerėjo šeimos narių specialūs gebėjimai ir kt.).
– Paslaugos mobilumas sumažino teikimo atotrūkį tarp miesto ir kaimo.
Pastebima, kad integrali pagalba visų pirma paskatino bendradarbiavimą tarp atskirų sektorių – sveikatos ir socialinių paslaugų – specialistų.
Kas gali kreiptis dėl šios paslaugos? Kokia tvarka savivaldybėse nustatomas tokios paslaugos poreikis? Ar ji teikiama tik suaugusiems neįgaliesiems, ar ir neįgaliems vaikams?
Tikimasi, kad iki 2016 m. pabaigos integrali pagalba bus pasiekiama visose šalies savivaldybėse (išskyrus Neringą). Dėl integralios pagalbos senyvo amžiaus ar neįgalūs asmenys, jų šeimos nariai turi kreiptis į savivaldybių administracijų socialinės paramos skyrius. Gavus prašymą bus įvertintas tokios pagalbos poreikis. Integrali pagalba gali būti teikiama tiek suaugusiesiems, tiek neįgaliems vaikams. Tiesa, tenka pastebėti, kad labiau ji aktuali suaugusiesiems, nes vaikai visų pirma turi būti ugdomi, taigi jiems dažnai priimtiniau lankyti dienos centrus ar specialius ugdymo centrus.
Kiek valandų per dieną neįgalieji, jų artimieji gali sulaukti tokios pagalbos? Tikriausiai pasitaiko atvejų, kai pagalbos prireikia ne tik darbo dienomis, bet ir savaitgaliais ar poilsio dienomis.
Integralios pagalbos teikėjams rekomenduojama pagalbą teikti vidutiniškai 4,5 val. per dieną iki 7 dienų per savaitę. Paslaugos esmė yra jos mobilumas, todėl pagal daugelio Vakarų valstybių patirtį pas neįgalųjį atvykstama ryte, per pietus ir vakare.
Visuotinai pripažįstama, kad paslaugos į namus nėra efektyvios, kai specialistai sėdi kartu su neįgaliuoju visą parą ar kiaurą dieną. To nedaro ir Skandinavijos valstybės. Tačiau reikėtų akcentuoti tai, kad integrali pagalba yra derinama ir su neformalia pagalba, kurią gali suteikti kaimynai, savanoriai. Ši pagalba gali užpildyti tarpus tarp specialistų apsilankymų.
Ar yra numatyti tokios pagalbos teikimo terminai? Kaip apmokamos integralios pagalbos namuose paslaugos?
Integralios pagalbos teikimo terminas nėra ribojamas. Pagalba gali būti teikiama pagal poreikį. Asmuo moka tik už socialinės globos valandas. Slaugos paslaugos, artimųjų konsultavimas ir kt. asmeniui ar šeimai teikiama nemokamai.
Integralios pagalbos namuose programa finansuojama iš Europos socialinio fondo. Kiek lėšų jai įgyvendinti jau panaudota ir kiek jų numatyta skirti naujajam etapui? Ar baigus įgyvendinti bandomuosius projektus juos vykdžiusiose savivaldybėse neatsirado pertraukos tarp šių finansavimų laikotarpių?
2013–2015 m. integraliai pagalbai, kuri buvo teikiama 21 savivaldybėje, panaudota 6,354 mln. Eur. Nuo 2016 m. integralios pagalbos projektai tęsiami. Savivaldybės ir vykdytojai, organizavę pagalbą 2013–2015 m., jau yra pateikę naujas paraiškas 2016–2019 m.
Svarbu akcentuoti, kad nuo 2015 m. pabaigos iki dabar integralios pagalbos teikimo savivaldybės nenutraukė ir tą darė savo lėšomis.
Naujai pradedančiose savivaldybėse, tikėtina, integrali pagalba bus pasiekiama 2016 m. rudenį. Šiuo metu nauji projektų vykdytojai rengia preliminarius pasiūlymus Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai. 2016–2019 m. integraliai pagalbai teikti numatoma skirti 16,37 mln. Eur.
