Parodos apie negalią atidaryme – Švedijos karališkoji šeima
Atidarymo ceremoniją savo apsilankymu pagerbė ypatingi svečiai ‒ Švedijos karalius Karlas XVI Gustavas ir Švedijos karalienė Silvija, valstybinio vizito metu viešintys Lietuvoje. Parodą atidarė Lietuvos neįgaliųjų forumo prezidentė Dovilė Juodkaitė, po jos kalbos susirinkusiuosius sveikino Švedijos instituto direktoriaus pavaduotojas Henrikas Selinas ir socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė. Baigiamąjį žodį tarė Švedijos karalienė Silvija.
Į ceremoniją atvyko net penki iš septynių lietuvių menininko Dariaus Chmieliausko nuotraukose įamžintų herojų. Visi jie buvo asmeniškai pasveikinti Švedijos karališkosios poros. Per parodos atidarymą svečius pasirodymu džiugino Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studentė Dainora Laukžemytė, atlikusi muzikinius kūrinius fortepijonui.
Paroda „AccessAbility“ bus eksponuojama įvairiuose Lietuvos miestuose ir miesteliuose. Iš viso parodai sukurtas dvidešimt vienas portretas. Keturiolikos darbų autorius ‒ švedas Markusas Marceticas, o septynis lietuvius įamžino lietuvių fotografas D.Chmieliauskas. Greta portretų pateikiamos ir jų herojų gyvenimų istorijos, atskleidžiančios žmonių stipriąsias puses: valią, tikėjimą savo jėgomis ir gebėjimais bei neįkainojamas patirtis.
Svarbiausia – dialogas su žmonėmis
Per pasaulį keliaujančios parodos pagrindinę idėją bei siekius pristatė Švedijos instituto direktoriaus pavaduotojas Henrikas Selinas: „Mūsų misija visame pasaulyje – skatinti ilgalaikius, pasitikėjimu grįstus santykius tarp valstybių piliečių. Patirtis rodo, kad geriausias būdas tam – dialogas su žmonėmis bendromis, visus jungiančiomis temomis. Žmonės visame pasaulyje domisi Švedijos visuomeninės gerovės patirtimi. Tai – ilgo ir nuoseklaus darbo rezultatas reformuojant turimą sistemą. Neįgalumo politikos tema vienija daugelį valstybių. Būtent dėl šios priežasties ir buvo nuspręsta surengti šią po pasaulį keliaujančią parodą.“
H.Selinas pripažino, kad situacija Švedijoje ne visuomet buvo tokia, kokia yra dabar, bet dėl stipraus negalią turinčių žmonių interesus atstovaujančių organizacijų balso bei stiprios politinės valios, padėtis pasikeitė.
„Nepaisant to, kad šiandieną daug kalbama apie neįgalumo politiką, dėmesio centre visuomet turi išlikti žmogus. Parodoje sutinkame dvidešimt vieną unikalią asmenybę, kiekvieną su savo poreikiais, savo rūpesčiais ir savo istorija“, ‒ kalbėjo Švedijos instituto direktoriaus pavaduotojas H.Selinas.
Būti savo paties gyvenimo šeimininku
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė sveikinimo kalboje akcentavo, kad pagarba prigimtiniam žmogaus orumui, žmogaus teisėms ir laisvėms – tai tarptautinę bendruomenę vienijančių vertybių centrinė ašis. Siekis užtikrinti lygias galimybes ir visuotinę pagarbą žmonių teisėms bei garantuoti oraus gyvenimo sąlygas – yra viena svarbiausių Europos bei viso pasaulio vertybių.
Ši paroda atkreipia dėmesį į aplinkos prieinamumą. Būtent aplinkos prieinamumas yra tas veiksnys, kuriuo pašalinama pagrindinė kliūtis, ribojanti vieną iš esminių žmogaus teisių – būti laisvu, nepriklausomu, aktyviu savo paties gyvenimo šeimininku bei bendruomenės nariu.
„Susirinkę į parodos atidarymą dar kartą patvirtiname, kad mums rūpi jautrių ir pažeidžiamų visuomenės narių gerovė. Įgyvendindami tokias tarptautines iniciatyvas, įtraukiame ne tik negalią turinčius žmones ir jiems atstovaujančias organizacijas, bet ir visą pilietinę visuomenę“, ‒ teigė ministrė A.Pabedinskienė.
Galima nuveikti dar daug
Oficialią parodos atidarymo dalį užbaigė Švedijos karalienė Silvija: „Galbūt žinote, kad aš užaugau Brazilijoje, San Paulo mieste. Būdama dar visai maža, suvokiau, kad ne visų žmonių galimybės dalyvauti kasdieniame gyvenime yra lygios. Ne visi turi galimybę mokytis, žaisti ar eiti į mokyklą. Be jokios abejonės, žmonės su negalia nėra vienalytė asmenų grupė. Kiekvieno žmogaus istorija yra unikali. „AccessAbility“ paroda leidžia mums nors trumpai pažvelgti į tai, kaip gyvena šie žmonės. Dalindamasi šiomis istorijomis, paroda mus įkvepia, didina mūsų atidumą negalią turintiems žmonėms, mažina stigmatizavimą, susijusį su negalia.“
Karalienė Silvija visiems susirinkusiesiems priminė, kad, anot Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos, žmonės su negalia turi teisę į orų gyvenimą nepriklausomai nuo turimos negalios: „Švedijoje gyvena apie 1.8 milijono negalią turinčių žmonių. Beveik milijonas jų turi judėjimo negalią, beveik pusė milijono kenčia dėl reumatinių ligų. Ši paroda atskleidžia, kiek daug tiek Lietuvoje, tiek Švedijoje dar galima nuveikti, kad žmonės su negalia galėtų mėgautis lygiateisiu gyvenimu.“
Jaustis mylimam be galo malonu
Viena iš septynių lietuvių, įamžintų parodoje ‒ Vilniaus kamerinio teatro aktorė Inga Filipovič. Mergina pasakoja šiai avantiūrai pasiryžusi išsyk: „Sulaukiau skambučio iš parodos organizatorių. Jie pasiūlė – aš sutikau. Liepos mėnesį buvau užimta, bet pavyko atkapstyti vieną laisvą rytą. Taigi iš vakaro paskambinau Dariui ir pasakiau, kad viskas, ryt „varom“! Dabar prisimenu, kad buvo labai šalta ir vėjuota. Darius man davė skėtį, tad pūstelėjus stipriam vėjo gūsiui pasijutau lyg Merė Popins. Šypseną kelia tai, kad išsyk po to, kai buvo padarytas paskutinis kadras, dangų nušvietė saulė.“
Kitas lietuvis, kurio portretas kabo parodoje, – Kęstutis Rudzinskas. Vyriškis, nors ir turėdamas proto negalią, nesiliauja džiaugtis gyvenimu: „Esu buvęs Vatikane, nuolatos dalyvauju Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos „Viltis“ organizuojamuose mokymuose, vos prieš keletą dienų grįžau iš Briuselio. Nežinau, kodėl buvau pasirinktas vienam iš portretų. Gal aš geriausias iš visų. Kad ir kaip būtų, man svarbiausia tai, jog jaučiuosi mylimas, o tai – be galo malonus jausmas.“
