Mokėsi pažinti kitaip regintį
Panevėžio miesto gimtadienio proga savivaldybės fojė sienas papuošė Panevėžio regos centro „Linelis“ ir Vytauto Mikalausko menų gimnazijos auklėtinių piešiniai. Šie darbeliai sukurti edukacinėse kūrybinėse dirbtuvėse, kuriose regos sutrikimų turintieji dirbo kartu su menų gimnazijos moksleiviais. Nuo įprastų darbelių jie skiriasi tuo, kad turi iškilų kontūrą – tam, kad ir neregys, palietęs paveikslą, galėtų suprasti ar įsivaizduoti, kas pavaizduota. Projektas buvo įgyvendinamas ne tik Panevėžyje, bet ir Kaune, Šiauliuose, Klaipėdoje. Šiuose miestuose į veiklas buvo įtraukti ir globos namų auklėtiniai.
Vaikų sukurti darbeliai ne tik puošia savivaldybės sienas – geriausi iš jų, po 2 ar 3 iš kiekvieno miesto, pateko į kalendorių, kuris taip pat skirtas visiems, nes yra atspausdintas ir reginčiųjų, ir Brailio raštu bei su iškiliosiomis iliustracijomis. Na, o kad vaikai, kurių darbeliai nebuvo atrinkti, nesijaustų mažiau gabūs už kitus, VšĮ „Verslas ar menas“ dar išleido įprasto formato kalendorius su visų vieno ar kito miesto projekto dalyvių darbeliais.
E.Jokužytė pasakoja, kad projekto metu vyko ne tik kūrybinis darbas – edukacinėse dirbtuvėse vaikai turėjo galimybę bendrauti su šiek tiek nuo jų besiskiriančiais bendraamžiais. Abiem pusėm tai buvo įdomi patirtis. Regos centrą „Linelis“ lanko 62 ikimokyklinio amžiaus įvairių regos sutrikimų turintys vaikai. Centro direktoriaus pavaduotoja Dalia Jankevičienė sako, kad centras šiame projekte dalyvauja jau antrus metus. Pasak pavaduotojos, tokie projektai labai prisideda prie mažųjų centro lankytojų socializacijos. Dažnai jie yra savimi nepasitikintys, užsidarę, todėl svarbu, kad vaikai išdrįstų pasirodyti visuomenei, patikėtų, jog gali sukurti ką nors gražaus.
Pavaduotoja sako, kad buvo smagu matyti, kaip regos centro auklėtiniai bendravo su menų gimnazijos moksleiviais. Ne visi „Linelio“ ugdytiniai skiria spalvas ar turi susidarę daiktų vaizdinius. Gerai matantys bičiuliai jiems padėjo parinkti tinkamą spalvą ar, tarkim, priklijuoti vabalui koją. E.Jokužytė džiaugiasi, kad bendraujant pamažu tirpo sienos tarp vaikų. Anot projekto vadovės, daugelis menų gimnazijos moksleivių iki šiol nebuvo sutikę nereginčių ar blogiau matančių žmonių, nieko nežinojo apie Brailio raštą ir net negalėjo patikėti, kad kai kurie iš jų „skaito“ pirštais.
Panevėžio Vytauto Mikalausko menų gimnazijos pavaduotoja dailei Grasilda Indriūnienė atkreipė dėmesį, kad dalyvavimas tokiuose projektuose moksleiviams padeda ugdyti toleranciją ir empatiją. Jie turėjo įsivaizduoti, kaip padaryti darbelį taip, kad jį pamatytų neregys draugas, pagalvoti apie kitaip pasaulį suprantančius žmones. Dabar ir mieste sutikę aklą žmogų nenusigręš, neišsigąs, išdrįs padėti. G.Indriūnienė pabrėžė, kad vaikams, siekiantiems tapti menininkais, didelis paskatinimas – matyti savo darbelį išspausdintą.
Kad perskaitytų ir neregys
VšĮ „Verslas ar menas“ vadovė E.Jokužytė pasakoja, kad šis projektas įgyvendinamas jau trečius metus. Praėjusiais metais konkurse „Atvirukas neregiui draugui“ galėjo dalyvauti vaikai iš visos Lietuvos. Šiemet jis buvo orientuotas į reginčių vaikų ir neregių bendravimą. E.Jokužytė džiaugiasi, kad buvo sukurta per 60 nuostabių atvirukų, kurie papuošė naująjį kalendorių.
Šis projektas neatsirado per vieną dieną. Idėja E.Jokužytei gimė studijuojant viešuosius ryšius, kai gavo užduotį įgyvendinti ir paviešinti projektą. Kadangi turėjo daug patirties leidybos srityje, nutarė išleisti kalendorių, iliustruotą vaikų neregių meniniais darbais. „Visada buvo įdomu pasižiūrėti, kaip negalintys matyti žmonės piešia, kaip kuria“, – sako E.Jokužytė. Supratusi, kad atspausdintų įprastu būdu savo darbų patys neregiai negalės apžiūrėti, nusprendė išleisti kalendorių ne tik reginčiųjų, bet ir Brailio raštu. Pradėjo eksperimentuoti su iškiliąja spauda. Atsirado kiti kalendoriai, knyga „Eglė, žalčių karalienė“, o neseniai pasirodė Leonardo da Vinci pasakos „Sparnuotosios raidės“, įvairūs atvirukai.
Šie kalendoriai ir knygos, pasak E.Jokužytės, skirti visiems. Norisi, kad knygos paskatintų šeimos narius susėsti kartu, ne tik paskaityti pasakas, bet ir pakalbėti apie Brailio raštą, aptarti, kad yra kitaip matančių pasaulį, tačiau ne mažiau laimingų ir kūrybingų žmonių.
