Sintezatorių sukūrė Vilniaus universiteto matematikos ir informatikos instituto mokslininkai, jis yra vienas iš projekto „Liepa“ produktų. Sintezatorius yra programinis, laisvai prieinamas kiekvienam kompiuterio vartotojui, veikiantis su daugeliu labiausiai paplitusių ekrano skaitymo programų – JAWS, NVDA, „Supernova“.
Informacinė atskirtis mažėja
Aklieji skaitė, rašė, rinko ir sistemino reikalingą medžiagą ir iki kompiuterių eros pradžios, bet dažnai tai būdavo daug pastangų ir laiko reikalaujantis darbas, kur kas sunkesnis ir lėtesnis nei reginčiam žmogui. Nepaisant visų pastangų, Brailio ir garsinių knygų, mokymuisi ar darbui reikalingos informacijos neregiams nuolat stigo. Apie nuolatinį informacijos stygių, negalėjimą naudotis naujausia specialybės literatūra nuolat kalbėdavo ne tik Lietuvos, bet ir kitų valstybių aklieji. Visame pasaulyje buvo kuriamos naujos priemonės, mažinančios aklųjų informacinę atskirtį, bet anksčiau ar vėliau paaiškėdavo, kad jos yra nepakankamos ir nepateisina pačių aklųjų vilčių ir lūkesčių.
Situacija iš esmės pasikeitė praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje atsiradus ir paplitus asmeniniams kompiuteriams, kuriantis vis naujomis informacinėms technologijomis. Šiuo laikotarpiu, pirmą kartą žmonijos istorijoje, akliesiems informacija galėjo būti prieinama lygiai kaip ir regintiesiems ar bent leisti nuo jų neatsilikti. Tačiau, nors profesinės ir kūrybinės aklųjų galimybės labai išsiplėtė, informacinės atskirties pavojus išliko, jis egzistuoja ir iki šiol.
Neregys, naudodamasis kompiuteriu, gali rašyti, skaityti, pats tvarkyti elektroninius tekstus, naršyti internete, pirkti elektroninėse parduotuvėse, savarankiškai tvarkyti verslo reikalus, bendrauti su valstybės institucijomis, naudotis jų teikiamomis e.valdžios paslaugomis ir panašiai. Žinoma, viskas nėra taip paprasta, kaip gali pasirodyti, bet kompiuteriai, informacinės technologijos neregių galimybes išplėtė neįsivaizduojamai.
Neregiams ir silpnaregiams pritaikytos technologijos Lietuvoje
Lietuvoje apie kompiuterius aklieji pradėjo galvoti iškart po nepriklausomybės atkūrimo. 1991 metų rudenį du regėjimo negalią turintys moksleiviai ir vienas mokytojas išvyko mokytis dirbti kompiuteriais į JAV. Čia jie įsitikino, kad kompiuteris regėjimo negalią turinčiam ar net visiškai nematančiam žmogui gali tapti kasdiene darbo priemone ir nepakeičiamu informacijos šaltiniu. Po metų grįžęs į Lietuvą, vienas iš iš šios trijulės ‒ Vitas Purlys ‒ Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centre įkūrė kompiuterinės technikos taikymo skyrių. Šitaip prasidėjo aklųjų ėjimas į informacinių technologijų pasaulį.
Šiandien aklieji dirba tokiais pat kompiuteriais ir su tomis pat programomis kaip ir regintieji, tik naudoja vieną ar kelias papildomas programas. Silpnaregiai ‒ teksto didinimo, aklieji ‒ ekrano skaitymo programas. Kompiuterio ekrane esamą informaciją jos pateikia balsu. Lietuvoje plačiausiai paplitusi Jungtinėse Amerikos valstijose sukurta ekrano skaitymo programa JAWS.
Ekrano skaitymo programa ir kalbos sintezatorius nėra tapatūs dalykai. Su viena tokia programa gali būti suderinti ir veikti keli ar keliolika kalbos sintezatorių. Pirmieji kalbos sintezatoriai dažniausiai būdavo „apgyvendinami“ specialiose prie kompiuterio jungiamose dėžutėse ir kalbėjo viena kuria kalba ‒ dažniausiai, suprantama, angliškai, bet netrukus kompanija „Dolphin“ sukūrė sintezatorių, jau kalbantį ir lietuviškai. Pradėjus vartoti „Windows“ operacinę sistemą, imami kurti programiniai sintezatoriai ‒ prie kompiuterio nebereikia jungti jokių papildomų preitaisų, sintezatorius instaliuojamas į kompiuterį kaip ir bet kuri kita programa, jo balsą neregys girdi per įprastas kolonėles ar ausines. Labai pasikeitė ir pačios ekrano skaitymo programos: dabar tekstą jos gali skaityti įvairiomis kalbomis, daugybe skirtingų balsų. Pirmieji kalbos sintezatoriai tikrąja šio žodžio prasme buvo sintetiniai: tekstą skaitydavo nenatūraliu dirbtiniu balsu, prie kurio reikėdavo priprasti. Maždaug prieš dešimt metų pradedama kurti nauja sintezatorių karta, kurios esmė ‒ gyvo žmogaus balsas (angl. real speach technologija).
Sintetinis balsas kuriamas gyvo, dažnai konkretaus žmogaus balso pagrindu, jis yra daug malonesnis ir natūralesnis, ilgesnį laiką klausant nevargina vartotojo. Natūralaus balso pagrindu sukurti angliški, vokiški, prancūziški, rusiški (kai kurių kalbų ‒ net po keletą balsų) kalbos sintezatoriai. Daugelį jų gali nemokamai parsisiųsti iš „Freedom scientific“ kompanijos svetainės kiekvienas kompiuterio vartotojas ir naudoti su programa JAWS. Deja, kokybiško gyvo balso pagrindu sukurto lietuviškai kalbančio sintezatoriaus iki šiol neturėjome.
Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga jau nuo 2010 metų ieškojo galimybių tokį sintezatorių sukurti. Ne kartą kreiptasi pagalbos į valstybės institucijas, mėginta panaudoti Europos struktūrinių fondų lėšas. Deja, vis kas nors „sugriūdavo“, sintezatoriaus kūrimas būdavo atidedamas vėlesniems, geresniems laikams. Reali galimybė sukurti kokybišką lietuvių kalbos sintezatorių atsirado 2012 metais, Vilniaus universiteto mokslininkams pradėjus įgyvendinti projektą „Liepa“. Projekto tikslas buvo sukurti priemones, atveriančias galimybes dirbti.
Informacinių technologijų specialistai, programinės įrangos kūrėjai iš pradžių neįgaliųjų bendravimą su kompiuteriu suprato kiek kitaip negu aklieji, bet visi nesusipratimai ir nesklandumai greitai buvo išsiaiškinti. Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos respublikinio centro informacinės aplinkos specialistas Arvydas Juchna pasakoja: „Mums reikėjo sintezatoriaus, galinčio perskaityti ekrano turinį gražia kokybiška lietuvių kalba. Perskaityti bet kada ir bet kur: prisijungus prie interneto, sėdint miške po medžiu, dirbant ar atostogaujant, turint interneto ryšį ar jo neturint. Iš pradžių „Liepos“ atstovai ir mes, aklieji, gal ne visai vieni kitus supratome: norėjome viena, mums siūlė šiek tiek kita – kalbančius interneto naršyklių įskiepius ir panašius patobulinimus.
Tačiau greitai visi nesusipratimai buvo išsiaiškinti ir praėjusių metų pavasarį prasidėjo darbas. Šių metų pradžioje pateikta pirmoji sintezatoriaus „Liepa“ versija. Ją testuojant daug prisidėjo pati aklųjų bendruomenė. Dirbama buvo labai sparčiai, per mažiau kaip pusmetį ištestuotos, patobulintos aštuonios sintezatoriaus versijos. Daugelio neregių nuomone, šiuo metu turime geriausią kada nors sukurtą lietuvių kalbos sintezatorių. Ateityje, atsiradus papildomų lėšų, jis gali būti tobulinamas“.
Pagal ES struktūrinių fondų reikalavimus, šių fondų lėšomis sukurti produktai yra laisvai prieinami. Taigi kiekvienas kompiuterio vartotojas naująjį sintezatorių į savo kompiuterį gali įsidiegti nemokamai. Tiesa, tam, kad jis veiktų, reikalinga ekrano skaitymo programa. Vienos šių programų yra komercinės, kitos platinamos laisvai. Parsisiuntęs į savo kompiuterį laisvai platinamą ekrano skaitymo programą ir naująjį sintezatorių, bet kuris, nebūtinai turintis negalią, žmogus kompiuterio ekrane matomą informaciją gali išgirsti skaitomą balsu. Anot A.Juchnos, yra reali galimybė šiuos balsus įdiegti ne tik į kompiuterį, bet ir į MP3 grotuvus, kuriais aklieji skaito garsines knygas, ar į telefonus. Šia kryptimi jau dirbama, bet apie rezultatus kalbėti dar anksti.
