Kaupia žinias apie tai.
Kurios vietos pritaikytos neįgaliesiems.
Ir jas pažymi žemėlapiuose.
Kad tai būtų naudinga žmonėms su negalia.
Norvegija pasiryžo iki 2025 metų tapti universalaus dizaino šalimi.
Tai reiškia, patogia visiems.
Šios šalies televizija rodė laidą.
Kaip neįgalieji pėsčiomis keliavo iš Švedijos į Norvegiją.
Ir kaip neįgaliųjų vežimėliais turėjo įveikti kalnuotas vietoves.
Jiems buvo sunku.
Laidos kūrėjai norėjo parodyti.
Kad nesvarbu, kokią negalią žmogus turi.
Įmanoma viską įveikti.
Taip pat visuomenė atkreipė dėmesį.
Kad daug kelių nepatogūs žmonėms su judėjimo negalia.
Taip pat daug nepatogių pastatų.
Ir kitų erdvių.
Šios tarnybos vyriausiasis inžinierius Svenas Michaelis sako.
Kad Europoje gyvena apie 50 tūkstančių žmonių su negalia.
O pritaikytos erdvės tiktų ir vyresnio amžiaus žmonėms.
Ir vaikams.
Ir tėvams su vaikų vežimėliais.
Apie universalų dizainą Norvegijoje pradėjo kalbėti prieš 20 metų.
O 2009 metais ministerijos pažadėjo labiau pritaikyti šalies erdves.
Per šį laiką vietos įstaigos vertino visus pastatus.
Pėsčiųjų takus, automobilių aikšteles ir kitus objektus.
Pagal nustatytus punktus.
Kaip jie atitinka universalaus dizaino reikalavimus.
Visa tai žymima žemėlapyje.
Jei vieta pritaikyta labai gerai.
Ji žymima žaliai.
Jei vidutiniškai, žymima geltonai.
Nepritaikytos neįgaliesiems vietos žymimos raudonai.
Kompiuteryje atsidarę žemėlapį žmonės gali visa tai matyti.
Ir pasirinkti, kas jiems tinka.
Čia nurodytas net durų plotis.
Ir takų nuolydžiai.
Norvegai galvoja.
Kad sukauptos žinios turi būti naudingos.
Todėl jas ir pritaiko taip.
Kad jomis naudotųsi visi norintieji.
Duomenis aktyviai renka ir savivaldybės.
Jos taip pat šiais duomenimis naudojasi.
Daugelio vietovių žmonės pradėjo labiau pastebėti.
Ką jų aplinkoje galima geriau pritaikyti neįgaliesiems.
Ir ėmėsi darbų.
Nors visų vietovių Norvegijoje neįmanoma pritaikyti pagal universalaus dizaino principą.
Nes ten labai kalnuota.
Bet dabar keliauti daug saugiau ir patogiau.
Tai patinka visiems.
Lietuvoje jau keletą metų vykdomas projektas „Be slenksčių“.
Čia žymimi objektai.
Kurie yra pritaikyti neįgaliesiems.
Projekto koordinatorė Jurgita Masilionytė svajoja.
Kad tuo rūpintųsi ir Lietuvos valdžia.
Kad skirtų reikalingus pinigus šiam darbui.
Marius Šaliamoras yra architektas.
Jis sako.
Kad aplinkos pritaikymas priklauso ne nuo pinigų.
O nuo žmonių požiūrio.
Reikia tiesiog galvoti.
Kad universalus dizainas patogus visiems.
Tada būtų paprasčiau keisti aplinką.
