Reikalingi garsiniai šviesoforai.
Kai užsidega žalia šviesa, jie ima skleisti garsą.
Tokių šviesoforų Vilniuje atsirado prieš 30 metų.
Vėliau jie buvo įdiegti ir kituose miestuose.
Per tą laiką šviesoforus atnaujino.
Keitėsi ir signalai, kuriais jie praneša neregiams.
Kad galima eiti per gatvę.
Bet ne visi pokyčiai akliesiems buvo tinkami.
Rudenį Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga gavo prašymą.
Iš Vilniaus miesto savivaldybės.
Pasiūlyti 25 vietas Vilniuje.
Kuriose reikėtų įrengti naujus garsinius šviesoforus.
Buvo sakoma, kad šviesoforai patogūs neregiams.
Ir netrukdo aplinkiniams.
Kad jų garsumą nustato sistema.
Priderina jį prie aplinkos triukšmo.
Tokia sistema jau veikia vienoje Santariškių perėjoje.
Aplinkos pritaikymo specialistas Gediminas Jonikaitis nuvyko į Santariškes.
Kartu važiavo neregintis žmogus.
Jie nusivylė šviesoforu.
Nes garsinis signalas buvo labai tylus.
O gatvėje triukšmas didelis.
Jie pranešė savivaldybės įmonei „Susisiekimo paslaugos“.
Šios įmonės Eismo reguliavimo skyriaus vadovas Robert Markovski paaiškino.
Kad tą kartą šviesoforas buvo nesureguliuotas.
Po 2 savaičių Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos respublikinis centras gavo laišką.
Jame parašyta, kad tokie šviesoforai įrengti 8 sankryžose.
Įmonė „Susisiekimo paslaugos“ nori sužinoti, kaip juos vertina aklieji.
Nes tokias sistemas nori diegti 30 Vilniaus sankryžų.
Kur vaikšto daugiausia neregių.
Vėliau planuoja įrengti dar tokių pat šviesoforų visame mieste.
Gediminas Jonikaitis stebisi.
Kodėl jiems praneša tik tada.
Kai jau darbas būna pradėtas.
Arba padarytas.
Kai pakeisti nieko nebegalima.
Būtų geriau tartis prieš pradedant darbą.
Prieš 10 metų buvo panaši situacija.
Tada taip pat atnaujino šviesoforus.
Keitė jų garsinį signalą.
Naujasis signalas buvo panašus į pempių klyksmą.
Neregiams šis garsas buvo nepatogus.
Jį buvo lengva supainioti su automobilių signalizacija.
Ir sunku išskirti iš aplinkos triukšmo.
Nėra nustatyta, koks turi būti šviesoforų signalas.
Todėl ir tame pačiame mieste veikia skirtingi šviesoforai.
Taip yra ir Vilniuje, ir Kaune, ir Klaipėdoje.
Valstybė galėtų nustatyti, koks turėtų būti vienodas signalas.
Kuris tiktų ir neregiams.
Ir kitiems žmonėms.
Tada miestų savivaldybės turėtų laikytis šio reikalavimo.
Ir įrenginėti šviesoforus tik su tokiu signalu.
Bet to kol kas neplanuoja.
Neregiams galima būtų padėti ir paprasčiau.
Įrašyti naują garsinį signalą.
Ir paskelbti jį internete.
Kad visi galėtų pasiklausyti ir priprasti.
Žinotų, kokiu garsu veikia nauji šviesoforai.
Per 10 metų išryškėjo ir kita problema.
Garsiniai signalai trukdo žmonėms.
Kurie gyvena prie gatvių.
Ir nuolat girdi pypsėjimą.
Sunku nustatyti tokį garsą.
Kuris būtų gerai girdimas neregių.
Ir netrukdytų kitiems.
Aklieji stebisi, kaip gali trukdyti šviesoforų pypsėjimas.
Juk gatvėse ir kiemuose būna visokių garsų.
Aplinkos pritaikymo specialistas Gediminas Jonikaitis sako.
Kad dabar tinkamas laikas apie tai kalbėti.
Ir įrengti geresnes sistemas.
Kurios būtų patogios visiems.
Pavyzdžiui, kad šviesoforai pypsėtų tik palietus specialų mygtuką.
Prie mygtukų irgi reikėtų garsinio signalo.
Bet jis galėtų būti tylesnis.
Kaip genio kalenimas ar tiksėjimas.
Visi sutinka, kad svarbiausia kalbėtis.
Ir ieškoti geriausių sprendimų.
Kad aplinka būtų patogi visiems.
Tik ne visada tai daroma.
