Dalį kainos sumoka valstybė.
Tai vadinama kompensavimu.
Kompensuoja vaistus žmonėms, kuriems būtinai reikia.
Kurie serga sunkiomis ligomis.
Šią vasarą kompensavimo tvarka pasikeitė.
Nes valdžia norėjo, kad vaistai būtų pigesni.
Bet žmonės skundžiasi.
Kad daugelis labai reikalingų vaistų kaip tik pabrango.
O patekti pas šeimos gydytojus tapo sunkiau.
Henrika Varnienė turi dukrą.
Mergaitė serga epilepsija.
Jai būna traukulių priepuoliai.
Mergaitės būklė labai sunki.
Jai nuolat būtini vaistai.
Mama pasakoja.
Kad pritaikyti vaistus tokiam vaikui labai sunku.
Užtrunka daug laiko.
Jos dukrą gydė „Santaros“ klinikose.
Skyrė nekompensuojamus vaistus.
Jie buvo labai brangūs.
Ir buvo galima gauti tik vienoje vaistinėje.
Bet teko gydyti.
Nes tie vaistai mergaitei padėjo.
Tik jie sukėlė daug šalutinių poveikių.
Mergaitė priaugo daug svorio.
Bet liovėsi traukulių priepuoliai.
Linos Gulbinės dukra taip pat serga epilepsija.
Ji turi vartoti dviejų rūšių vaistus.
Vieni jų nuolat brangsta.
Per pusę metų pabrango net 25 eurais.
Kiti vaistai dar brangesni.
Bet juos valstybė kompensuoja.
Todėl tėvai turi primokėti nedidelę kainą.
Gydytojai vis bandė keisti šiuos vaistus kitais.
Bet mergaitės organizmui nauji vaistai netinka.
Jie paskatina naujus priepuolius.
Ir tada kenčia visa šeima.
Vilnietis Valerijus bandė pakeisti įprastus vaistus.
Nes gydytojai jam pasiūlė pigesnių.
Vyrą ištiko epilepsinė koma.
Jis buvo be sąmonės.
Jo gyvybei grėsė pavojus.
Dabar jis vartoja vaistus.
Kurie per mėnesį kainuoja 135 eurus.
Tai labai brangu.
Bet mama perka vaistus.
Nes neturi kitos išeities.
Henrika Varnienė pasakoja.
Kad dabar tėvams labai sunku gauti reikalingų vaistų.
Kartais vaikus ištinka priepuoliai.
Tada padeda kiti tėvai.
Kurie turi reikalingų vaistų.
Ir gali jų paskolinti.
Sveikatos apsaugos ministerijos atstovė Alina Žilinaitė sako.
Kad dalies vaistų valstybė nebekompensuoja todėl.
Kad gamintojai jų neįrašė į kainynus.
Nes vaistai buvo per brangūs.
Ir valstybė nesutinka mokėti tokios kainos.
Kai kurių vaistų neliko dėl to.
Kad gamintojai nusprendė pakeisti pakuotę.
Tada jie kurį laiką neparduoda vaistų.
Kartais gamintojai tiesiog pakeičia vaistų pavadinimą.
Ji pasakoja, kad gamintojai pasiūlo naujų vaistų.
Kurie neseniai išrasti.
Seniau sukurtus vaistus papildo kiti.
Kurių veiklioji medžiaga ta pati.
Bet vaistai pigesni.
Kai kuriuos vaistus gamintojai nustoja gaminti.
Ji aiškina, kad nė vienos veikliosios medžiagos nebuvo atsisakyta.
Lina Gulbinė sako.
Kad veiklioji medžiaga dar ne viskas.
Sunkiai sergantys vaikai skirtingai priima vaistus.
Ir jiems skirtingai pasireiškia poveikis.
Jei jie vartoja keletą vaistų.
Naujos medžiagos gali suveikti dar kitaip.
Henrika Varnienė sako.
Kad eksperimentuoti su sunkiai sergančiais vaikais negalima.
Jiems reikia tų vaistų, kurie tinka.
Neįgalių vaikų tėvai kartais vartoja ir neregistruotus vaistus.
Jeigu jie tinka jų vaikams.
Ir padeda pagerinti būklę.
Tik gauti šių vaistų dar sunkiau.
Šiuos vaistus gali išrašyti gydytojų komanda.
Dėl kompensacijos reikia kreiptis į Sveikatos apsaugos ministeriją.
Mamos sako, kad tokių vaistų vaikai vartoja ne taip mažai.
Nes nėra kuo jų pakeisti.
Henrika Varnienė sako.
Kad vaistai būna neregistruoti dėl įvairių priežasčių.
Kartais būna per brangu juos registruoti.
Nes mažai kas perka.
Ji pateikia pavyzdį.
Vienas vaistas padeda jos dukrai.
Kai prasideda traukuliai.
Jei mama turi šių vaistų.
Ji gali padėti dukrai.
Jeigu jų neturi.
Belieka kviesti greitąją pagalbą ir prašyti kitų vaistų.
Tada mama klausia.
Ar valstybei pigiau apmokėti vaistus.
Ar geriau apmokėti greitosios pagalbos iškvietimą.
Panašiai nutiko ir su dializei naudojamais vaistais.
Neseniai naudotų vaistų nebeliko.
Todėl teko vėl pradėti naudoti tuos.
Kurie buvo vartojami prieš 15 metų.
Nors nuo jų pacientams būdavo bloga.
Dabar žmonės tų pačių vaistų atsiveža iš Lenkijos.
Nes ten jų galima nusipirkti.
Moteris sutinka.
Kad šių vaistų negalima pardavinėti bet kam.
Ir tvarka turi būti labai aiški.
Bet kai kam jie labai reikalingi.
Ir negalima sakyti, kad tai tėvų užgaidos.
Sergančių vaikų tėvams nepatinka ir medicinos priemonių kompensavimo tvarka.
Vaikams iki 18 metų nemokamai skiriama po dvejas sauskelnes.
Ir dvi paklodėles per parą.
Nuo 18 metų jie gauna tik po vienerias sauskelnes.
Ir vieną paklodėlę.
Kitas gali pirkti už pusę kainos.
Bet vaistinėse jos kainuoja brangiau negu parduotuvėse.
Kyla ir kitų sunkumų.
Todėl tėvai dažnai negali nusipirkti reikalingų priemonių pigiau.
Henrika Varnienė sako.
Kad paprastiems žmonėms nesvarbu.
Koks yra įstatymas ir kokia tvarka.
Jie tiesiog nori patogiai gauti reikiamų priemonių.
Laiku gauti reikalingų vaistų.
Ir sumokėti už tai ne per didelę kainą.
