Paveikslus nutapė Vilniaus krašto žmonių su negalia sąjungos nariai.
Jie paveikslus tapė plenere.
Pleneras ‒ tai menininkų suvažiavimas.
Jie susirenka į vieną vietą ir kuria.
Apie neįgaliųjų plenerus papasakojo Irena Petravičiūtė-Zacharova.
Ji yra dailės mokytoja ir plenerų vadovė.
Kasmet pleneruose dalyvauja nuo penkiolikos iki dvidešimties žmonių.
Plenerui pasibaigus surengiama paroda.
Irena prisimena, kaip vyko pirmasis pleneras.
Ji dirbo dailės mokytoja ir per atostogas neturėjo ką veikti.
Todėl užėjo į Vilniaus krašto žmonių su negalia sąjungą.
Pasakė, kad yra dailininkė.
Pasiūlė mokyti žmones piešti.
Pirmininkė nudžiugo.
Bet pinigų tokiems mokymams neturėjo.
Irena nusprendė pati surinkti pinigų.
Pinigus rinkti pradėjo Bukiškių kaime, kuriame pati gyvena daug metų.
Ten ji visus pažįsta.
Žmonės aukojo pinigų.
Kas du litus į taupyklę įdėjo, kas centų.
Irena tuo labai džiaugėsi.
Paskui ji sutiko savo buvusį mokinį.
Jis su draugais šventė Petrines.
Irena papasakojo jiems apie savo sumanymą.
Ir gavo trūkstamus pinigus.
Už juos pirko piešimo priemonių, surado vietą plenerui, užsakė autobusą.
Irenos plenerai vyksta jau dešimt metų.
Juose dalyvauja įvairaus amžiaus žmonės.
Regina Bagvilienė yra vyriausia šios parodos dalyvė.
Regina pradėjo tapyti aštuoniasdešimt vienerių metų.
Kai atėjo į neįgaliųjų centrą, ji net katino nupiešti nemokėjo.
Bet prisėdo prie popieriaus lapo.
Pirmajame paveiksle Regina nutapė tvirtovę.
Jai neblogai pasisekė.
Dabar Reginai aštuoniasdešimt penkeri metai.
Ji jau nutapė dvidešimt vieną paveikslą.
Regina yra silpnos sveikatos.
Todėl piešiant jai reikia į ką nors atsiremti.
Pernai vasarą Inturkėje buvo Ninos Šavelytės paveikslų paroda.
Inturkė yra Molėtų rajone.
Parodoje buvo apie trisdešimt paveikslų.
Žmonių su negalia sąjungai moteris priklauso jau dvidešimt metų.
Ninai patinka piešti pieštuku, tapyti guašu, lieti akvarelę.
Nina mėgsta rankdarbius.
Namuose Nina nepiešia.
Ji piešia neįgaliųjų centre.
Pirmiausia Nina dažais nutepa paveikslo foną.
Tik tada sugalvoja, ką pieš.
Nina niekada neatsisako savo sumanymo.
Net jei kitiems jis atrodo keistas.
Net penki dailės užsiėmimų dalyviai yra Tautodailininkų sąjungos nariai. Irina Švenčionienė ja tapo šiemet.
Per šešerius metus ji nutapė daugiau kaip 40 paveikslų.
Pirmiausia ji nupiešė jūrą.
Jūrą Irina labai mėgsta.
Irina turi daug diplomų, pagyrimo ir padėkos raštų.
Irina džiaugiasi, kad žmonėms patinka jos paveikslai.
Irena yra patyrusi insultą.
Todėl tapyti jai sunku.
Rankos greitai pavargsta.
Todėl reikia rasti patogią padėtį, kad jų neskaudėtų.
Danė Bokša jau nutapė daugiau kaip 400 paveikslų.
Ji išleido tris paveikslų albumus.
Sunkiai susirgusi moteris nebegalėjo dirbti.
Ji ėmė ieškoti, kuo užsiimti.
2011-aisiais Danė nuvažiavo į dailės plenerą.
Jai ten labai patiko.
Danė dirbtuvės neturi ir viską daro namuose.
Danė piešia kalnus, ežerus ir savo fantazijas.
Kažkada ji dirbo stiuardese.
Iš už debesų daug kas atrodo kitaip.
Todėl Danės paveikslai tokie įdomūs.
Danė yra Tautodailininkų sąjungos narė.
Ji nepraleidžia nė vieno Irenos Petravičiūtės-Zacharovos plenero.
Šiuo metu Danės paveikslai yra Vilniaus autobusų stotyje.
Ten Vilniaus krašto žmonių su negalia sąjunga parodas rengia nuolat.
