Judėjimo negalią turintys žmonės daug kur negali apsistoti.
Dažniausiai yra 1 arba 2 kambariai, kurie tinka neįgaliesiems.
O jeigu atvyktų neįgaliųjų grupė, apsistoti būtų neįmanoma.
Kaimo turizmo sodybos apskritai nepritaikytos neįgaliesiems.
Lietuvoje yra regionų, kur neįgalieji visiškai negali atostogauti.
Nėra tikslios informacijos, kiek kaimo turizmo sodybų pritaikyta.
Iš 70 Molėtų krašto poilsiaviečių neįgaliesiems pritaikyta tik viena.
Kitose Molėtų apgyvendinimo įstaigose pritaikyta po vieną kambarį.
Statant naujus pastatus juos reikia pritaikyti neįgaliesiems pagal teisės aktus.
Tačiau kartais žmonės pritaiko savo gyvenamuosius pastatus.
Tuomet sunku prižiūrėti, ar bus įvykdyti visi reikalavimai.
Žmogus stato namą sau, savo šeimai, bet nutaria jį nuomoti.
Visą jį arba jo dalį paversti kaimo turizmo sodyba.
Pritaikyti pastatą sudėtinga, nes reikia gana didelių pinigų.
Reikia padaryti nuolydį, padidinti duris, įrengti santechniką.
Žmonės dažnai sako, kad neįgaliųjų pas juos vis tiek neatvažiuos.
Tačiau pakanka įrengti ir pritaikyti vieną kambarį žmogaus name.
Yra žmonių su judėjimo negalia, kurie gyvena daugiabučiuose.
Jų butai trečiame, ketvirtame ar net penktame daugiabučio aukšte.
Šie žmonės priversti būti savo būstuose, jie niekur neišeina.
Kiekvienas turi galimybę pasikeisti butą, apsigyventi pirmame aukšte.
Tačiau dažnai pats žmogus nenori keisti gyvenamosios vietos.
Bet nenorėdamas ir atsikalbinėdamas žmogus pats sau kenkia.
Tokiais atvejais į pagalbą turėtų ateiti psichologas, kiti darbuotojai.
Neįgaliajam skiriama parama, jei jis nori pirkti automobilį.
Taigi valstybė galėtų skirti paramą ir norint keisti gyvenamąją vietą.
Tokia parama skatintų žmones neužsidaryti savo namuose.
Ji skatintų žmones būti aktyvius, savarankiškus, visur dalyvauti.
