Čia apsilankė Švedijos labdaros organizacijos nariai.
Organizacijos nariai atgabeno vertingą labdaros siuntą.
Joje buvo daug neįgaliesiems reikalingų daiktų.
Lovų, rankdarbiams skirtų priemonių.
Ukmergės rajono neįgaliųjų draugijai tai didelė parama.
Ukmergės neįgaliuosius su švedų geradariais sieja draugystė.
Švedams atrasti Ukmergės neįgaliuosius padėjo Eglė Kergienė.
Eglė gyveno Ukmergėje, kol neišvyko į Švediją.
Viskas prasidėjo Eglei įsidarbinus pas ūkininką Bengtą Nilsoną.
Ūkininko dar mažai dukrai Anai buvo nustatyta sunki liga.
Eglė matė, kaip Bengtas rengia šventes sergantiems vaikams.
Ir kaip stengiasi jų labai sudėtingą gyvenimą pralinksminti.
Pirmą kartą švedams atvykus į Lietuvą buvo surengta kelionė.
Ukmergiškiai svečiams parodė mūsų sostinės senamiestį.
Tačiau istorinių įžymybių svečiams iš Švedijos nepakako.
Švedams labai rūpėjo apsilankyti neįgaliųjų namuose.
Pabendrauti ir savo akimis pamatyti, kaip jie gyvena.
Švedams tai padėjo suprasti, kaip galėtų padėti neįgaliesiems.
Ir kokia labdara jiems pirmiausia reikėtų parūpinti.
Keletas Ukmergės rajono neįgaliųjų ir patys lankėsi Švedijoje.
Švedai parodė, kaip gyvena šios šalies neįgalieji.
Jiems parama teikiama ir miestuose, ir mažuose miesteliuose.
Lietuviai svečiavosi neįgaliesiems skirtame name.
Šis namas labai panašus į mūsų socialinius būstus.
Švedams yra garbė turėti neįgaliesiems pritaikytą namą kiekviename mieste.
Dviejų aukštų pastate gyvena apie 15 žmonių.
Šiame name neįgalieji gyvena tarsi vieno kambario butuose.
Tačiau yra ir didelė bendra erdvė, kur jie bendrauja.
Labiausiai lietuvius sužavėjo pritaikyti baldai.
Jų virtuvės valdomos paspaudus pultelio mygtuką.
Galima nuleisti arba pakelti aukštai kabančias spinteles.
Netgi vandens čiaupas valdomas pulteliu, atsukti nereikia.
Ukmergėje taip pat yra neįgaliųjų namas.
Jame gyvena ir 10 Ukmergės rajono neįgaliųjų draugijos narių.
Namas pritaikytas neįgaliųjų reikmėms, įrengtas liftas.
Tačiau jame gyvendami žmonės nesijaučia patogiai.
Pavyzdžiui, vietoje dušinių ten įrengtos vonios.
Ir sunkios negalios žmonės visiškai nepajėgia naudotis.
Didelį įspūdį paliko vienos socialinės įmonės stiklo cechas.
Dauno sindromą turintys jaunuoliai čia gamina stiklines lėkštutes.
Socialinėse įmonėse Švedijoje dirba tik sunkios negalios asmenys.
Lietuvių aplankytoje įmonėje neįgaliajam padeda.
Šalia jo būna du darbuotojai, neįgalieji nepaliekami be priežiūros.
Jeigu neįgalusis pavargsta, gali užsiimti kitokia veikla.
Kitame ceche Dauno sindromą turintys jaunuoliai rūšiavo sagas.
Darbas tokioje įmonėje yra puikus neįgaliųjų užimtumas.
Į darbą, o po jo ir į namus neįgaliuosius vežioja taksi.
Socialiniai darbuotojai juos sutinka, palydi iki automobilio.
Valstybė sudariusi sutartį ir keliones į darbą apmoka.
Paskutinėje švedų siuntoje buvo pulteliais valdomų lovų.
Čiužinių, vaikštynių, drabužių, audinių, siūlų, virbalų.
Nepamiršo Švedijos geradariai ir pačios draugijos.
Jie atvežė sofą, kėdžių, stalų, didžiulį kompiuterių stalą.
Labdaros dalybos yra daug kantrybės reikalaujantis darbas.
Apie gautą siuntą draugija stengiasi kuo plačiau paskelbti.
Ji pasinaudoja ir internetu, ir skambina telefonu.
Žmonės ateina į draugiją, išsirenka reikalingų daiktų.
Gauta siunta peržiūrima dar prieš pakviečiant žmones į draugiją.
Švedijoje surinktos labdaros siuntos keliauja ne tik į Lietuvą.
Taip pat į Ukrainą, Baltarusiją, Lenkiją, kitas šalis.
Savanoriai Švedijoje labai vertinami ir gerbiami.
Būti savanoriu šioje šalyje yra garbės reikalas.
Į labdaros organizacijos veiklą įsitraukę įvairių profesijų žmonės.
Ir kunigai, gydytojai, mokytojai ar tolimų reisų vairuotojai.
Švedai atvykę geriau pažino mūsų neįgaliuosius, sąlygas.
Ir pažadėjo, kad šis jų apsilankymas tikrai ne paskutinis.
