Ir tai jis gali daryti arčiau savo namų esančioje mokykloje.
Tačiau tėvai kreipiasi į savivaldybę ir nieko nepasiekia.
Tėvus bandoma įtikinti, kad neįgalus vaikas negali mokytis kartu su visais.
Ir jis turi mokytis specialioje mokykloje.
Neįgaliems vaikams geriau mokytis įprastoje mokykloje.
Tai ypač naudinga intelekto negalią turintiems vaikams.
Visgi dauguma mokyklų nepasirengusios priimti šių vaikų.
Joms trūksta finansavimo, nepritaikyta aplinka.
Taip pat kyla problemų ir dėl mokytojų požiūrio į neįgaliųjų ugdymą.
Trūksta specialistų pagalbos, mokyklos neaprūpintos medžiaga.
Didelė problema yra dažnas neįgalių vaikų mokymas namuose.
Intelekto negalią turinčios dukros mama Zita yra pasipiktinusi.
Nes jos dukrai namų mokymas skirtas be rimtos priežasties.
Kol Zitos dukra buvo mažesnė, mokėsi pradinėse klasėse.
Ir mokytoja sugebėjo sudominti, dukra noriai lankė mokyklą.
Tačiau paaugus nauja mokytoja nesugebėjo sudominti vaiko.
Todėl dukrai buvo skirtas mokymasis namuose.
Dukrai baigus 10 klasių mama pateikė prašymą.
Zita norėjo, kad dukra ir toliau būtų mokoma toje mokykloje.
Tačiau mergaitės nepriėmė, nes nebuvo specialios klasės.
Mokymas namuose negali būti prilygintas mokymuisi mokykloje.
Nes nei mokymo kokybė, nei valandų skaičius neatitinka.
Neįgaliųjų atstovai siūlė įteisinti naują naudingą tvarką.
Kad mokymas namuose būtų skiriamas tik rimtais atvejais.
Pavyzdžiui, susirgus, patyrus traumą ar turint itin sunkią negalią.
Mokymas namuose per dažnai taikomas neįgaliems vaikams.
Neįgalūs vaikai priversti pereiti į specialias mokyklas.
Be to, Lietuvoje yra labai mažai negalią turinčių studentų.
Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių komitetas rekomendavo užtikrinti, kad visų mokyklų aplinka būtų pritaikyta.
Būtų tinkamai parengtos programos, o mokytojai mokomi.
Ir supažindinami, kaip reikia lavinti neįgalų vaiką.
Lietuva sprendžia su neįgaliųjų švietimu susijusias problemas.
Švietimo ir mokslo ministerija yra sudariusi specialią darbo grupę.
Jos tikslas yra parengti pagalbos vaikams planą ir jį vykdyti.
