Vilniaus neįgaliųjų dienos centras suorganizavo stovyklą.
Į ją susirinko negalią turintys žmonės iš visos Lietuvos.
Stovykloje mokymus vedė aktorė Virginija Kochanskytė.
Stovykloje sukurtą vaidinimą pamatys Lietuvos bibliotekų skaitytojai.
Projekto idėja atsirado prieš dvejus metus.
Neįgalieji skaitė pjeses neįgaliųjų dienos centre.
Neįgaliesiems ši veikla teikė didelį džiaugsmą.
Todėl nuspręsta sukurti spektaklį ir parodyti kitiems.
Patarė ir padėjo aktorė Virginija Kochanskytė.
Danuta Sekanskaja gyvena Vilniuje, ji neįgali.
Lanko neįgaliųjų dienos centrą.
Danutos aplinkoje žmonės kalba lenkiškai, rusiškai.
O jai labai malonu kai žmonės kalba taisyklingai lietuviškai.
Danuta sako, kad skaitymas suvienijo visus dalyvius.
Projekte aktyviai dalyvauja ir trys moterys iš Jiezno.
Eugenijai, Sigutei ir Aldonai labai patinka eilėraščiai.
Eugenija eilėraščius mėgdavo deklamuoti darželyje.
Mėgsta deklamuoti ir dabar.
Pasimokyti viešojo kalbėjimo jai labai naudinga.
Sigutė vaidinti scenoje mėgsta nuo mažens.
Nors yra neįgali, nesėdi namuose ir nedejuoja.
Moteris vaidina Jiezno kultūros centro dramos kolektyve.
Ši stovykla Sigutei yra labai didelė laimė.
Aldona labai brangina projekto dalyvių draugystę.
Aldona sako, kad projekte ji tapo drąsesnė, nustojo bijoti kalbėti viešai.
Vilnietė Marija Artisiuk serga išsėtine skleroze.
Stovykloje ji susižavėjo poezija ir negirdėta muzika.
Marija išmoko išgauti muzikos garsus iš plastikinių butelių.
Marija ėjo prie jūros, įrašinėjo jūros ošimą.
Aktorė Virginija Kochanskytė atidžiai rinko programą.
Norėjo, kad negalią turintiems žmonėms ji būtų lengva.
Ir stengėsi atsižvelgti į žmonių balso galimybes.
Virginija sako, kad emocijas galima perduoti žodžiu, žvilgsniu.
Neįgalūs žmonės yra jautrūs, reaguoja į pastabas.
Jie gražiai bendrauja tarpusavyje ir padeda vienas kitam.
