Kiekvieną rudenį jis veda tradicinę programą moksleiviams.
Jaunimas keliauja į Medininkų muitinę, valgo kareivišką košę.
Tomas sunkiai vaikšto ir dažnai sėda į neįgaliojo vežimėlį.
Todėl žino, kad šis maršrutas tinka ir kitiems neįgaliesiems.
Lietuvos muitinės istorijos keliu reikėjo keliauti visą dieną.
Tai maršrutas su mažiausiomis kliūtimis.
Jis tinka ir savarankiškai vežimėliu judančiam žmogui.
Tačiau kelionėje smagiau su draugišku pagalbininku.
Ekskursija prasidėjo nuo muitinės muziejaus.
Muitinės muziejuje parodos suskirstytos pagal laikmetį.
Visi sužinojo apie Lietuvos muitinių istoriją, veiklą.
Muziejuje patogu ir vaikams, ir suaugusiems žmonėms.
Čia patogiai juda ir neįgaliojo vežimėliu judantys žmonės.
Informacijos laikikliai žemi, kad galėtų pasiekti visi žmonės.
Muitinės muziejuje yra ir neįgaliesiems pritaikytas tualetas.
Vienintelė kliūtis neįgaliam žmogui šiame muziejuje yra laiptai.
Pastatas senas, jį ketinama atnaujinti, tada atsiras ir nuvažiavimas.
Visi apsilankė ir galėjo įvertinti muitinės mokymo centrą.
Čia visi stebėjo tarnybai ruošiamų šunų pasirodymą.
Muitinės mokymo centro inspektorius parodė, kaip dirba šunys.
Medininkų pilies teritorijoje yra didelis vieškelis.
Jis yra tvirtas, kietas, jį paprasta įveikti neįgaliojo vežimėliu.
Galima privažiuoti neįgaliesiems skirtu transportu iki pilies.
Iki pat penkto aukšto neįgaliuosius kelia modernus liftas.
O ketvirtame aukšte yra šiuolaikiškas tualeto kambarys.
Muziejus nėra tik kažkokia nuobodi daiktų saugykla.
Lankytojai nori įdomybių, linksmybių.
Todėl muziejaus darbuotojai galvoja, kaip įdomiai pateikti istoriją.
Šiuolaikiniuose muziejuose žmonės gali liesti, uostyti, čiupinėti.
Juk tai labai įdomu, nes gali viską pažinti iš arti.
