Ir plaukimo nugara rungtyje laimėjo pirmąją vietą.
Kęstutis yra mokslų daktaras, universiteto docentas.
Taip pat mokslinių tyrimų ir projektų vadovas, plaukimo čempionas.
Jis treniruoja vežimėlių krepšinio komandą ir turi daugybę įvairios veiklos.
Kęstutis išmoko planuoti laiką ir stengiasi suspėti visur.
Sportiško sudėjimo, šiltų akių Kęstutis visada išlieka ramus.
Net kalbėdamas apie sunkius išgyvenimus.
Baigęs vidurinę mokyklą Kęstutis įstojo į Vilniaus universitetą.
Jis studijavo anglų kalbą, tačiau buvo pašauktas į sovietinę armiją.
Kęstutis tarnavo šiaurėje, šalčiai ten buvo labai dideli.
Jam tekdavo budėti, kai temperatūra lauke būdavo 40 laipsnių šalčio.
Kęstutis smarkiai persišaldė nugarą.
Bet ar šaltis buvo jo ligos priežastis, jis nežino.
Pablogėjus sveikatai teko kreiptis į gydytojus.
Gydytojai pasakė, kad Kęstučio stubure yra auglys ir jį būtina pašalinti.
Kęstučiui padarė operaciją.
Po operacijos Kęstučiui pakilo temperatūra, jam buvo lašinami vaistai.
Jis nejautė pusės kūno iki pažastų, bet nepasidavė nevilčiai.
Gydytojai svarstė, ar Kęstutis išvis išgyvens.
Jie sakė, kad jeigu Kęstutis ir išgyvens, visada gulės lovoje.
Karo ligoninėje Kęstutį operavo dar kartą.
Gydytojai nustatė stuburo smegenų uždegimą.
Po operacijos tėvas į palatą atnešė prietaisą rankoms makštinti.
Jis ragino sūnų dirbti rankomis.
Karo ligoninės gydytojai Kęstučio neguodė.
Bet kartojo, kad žmogus labai daug gali pasiekti pats.
Kęstutis grįžo namo neįgaliojo vežimėlyje.
Bet pasiryžo sunkiai dirbti.
Vaikino tėvas padarė daug įvairių prietaisų.
Jie padėjo Kęstučiui sportuoti, sustiprėti.
Mama gailėjo, stengėsi globoti.
Bet Kęstutis atsisakė pagalbos.
Kęstutis gyveno bute.
Iš pradžių jis nemokėjo užlipti laiptais vežimėliu.
Todėl lipdavo iš vežimėlio ir tempdavo jį laiptais aukštyn.
Jis viską norėjo daryti pats ir nepasiduoti negaliai.
Kęstutis sugebėjo pats savimi pasirūpinti.
Neįgaliam žmogui būti savarankiškam labai svarbu.
Kęstučiui po įtemptų treniruočių skaudėdavo raumenis.
Ryte jis sunkiai atsikeldavo, bet vis tiek prisiversdavo sportuoti.
Jeigu būtų pasidavęs, Kęstutis nieko nebūtų pasiekęs.
Universitete Kęstutis vienintelis buvo neįgalus.
Tuomet universitetas nebuvo pritaikytas neįgaliesiems.
Jis pats savarankiškai turėjo kopti laiptais.
Baigęs studijas Kęsturis pradėjo dėstyti plaukimą.
Jis mokė neįgaliuosius plaukti.
Tačiau universiteto dėstytojai abejojo, ar jis gali mokyti.
Ar jis suteiks pagalbą, jeigu kuris nors iš plaukikų pradės skęsti.
Kęstutis įrodė, kad net sudėtingoje situacijoje rastų sprendimą.
Tačiau dalyvauti jo užsiėmimuose paskyrė dar vieną dėstytoją.
Į plaukimą Kęstutis atėjo iš vežimėlių maratono.
Nuvažiuoti 42 kilometrus neįgaliojo vežimėliu buvo labai sunku.
Vyras išbandė ir stalo tenisą, sunkiąją atletiką.
Plaukti pradėjo studijuodamas universitete.
Jis pakeitė įprastą techniką, ėmė plaukti dviem rankomis.
Prieš 12 metų Kęstutis iškovojo sidabro medalį.
Su žmona Renata Kęstutis susipažino studijuodamas.
Jis dalyvavo švedų organizuotoje reabilitacijos stovykloje.
Ji dirbo stovykloje vertėja.
Kęstutis su žmona susilaukė dviejų dukrų.
Jis išmokė savo mergaites gerai plaukti.
Jos netapo profesionaliomis plaukikėmis.
Pasirinko kitas veiklas, tačiau visada plaukia su malonumu.
Ir mielai kartu su tėčiu lanko baseiną.
Kęstutis dirba labai daug.
Tačiau jis visada stengiasi kuo dažniau pabūti su šeima.
Vežimėlių krepšinį Kęstutis pradėjo žaisti prieš 25 metus.
Dabar vyras treniruoja Kauno komandą.
Žaidžiant vežimėlių krepšinį reikia daug įgūdžių.
Varyti kamuolį sėdint neįgaliojo vežimėlyje yra sunkiau.
Reikia įdėti daug darbo, kad suvaldytum vežimėlį, suktis.
Kęstučio sveikata vienu metu buvo pablogėjusi.
Tada jis mažiau sportavo, leido organizmui pačiam save gydyti.
Ištiktus negalios žmones Kęstutis įkalbina ateiti į sporto klubą.
Jis įtikina, kad fiziškai sustiprėję žmonės gali būti savarankiški ir susirasti tinkantį darbą ar užsiėmimą.
Vyresnių neįgalių žmonių sportas dar nėra populiarus.
Kęstutis stengiasi padėti vyresnio amžiaus žmonėms.
Yra tokių neįgalių žmonių, kurie nori sportuodami save sustiprinti.
Tokiems Kęstutis paskiria laiką sporto salėje.
Neįgalius vaikus kur kas geriau sekasi įtraukti.
Vyresni žmonės patys dar nėra labai aktyvūs.
