Jie tiesiogiai palies daugiau kaip septynis tūkstančius neįgalių asmenų.
Asmenims su psichikos sutrikimais galės būti nustatomas ribotas veiksnumas.
Dabar kai kurie žmonės yra pripažinti neveiksniais.
Tai reiškia, kad jie visai negali priimti teisinių sprendimų patys.
Pavyzdžiui, parduoti savo namų.
Nuo 2016 metų tai pasikeis.
Bus ir sąrašas dalykų, kur teismas galės apriboti asmens veiksnumą.
Jeigu teismas apribos veiksnumą, žmogus sprendimą galės priimti su savo globėjo pagalba.
Bet žmogus galės vieną kartą per metus kreiptis į teismą, kad toks sprendimas būtų panaikintas.
Žmogų privalės ginti advokatas.
Taigi neįgalių žmonių teisinė padėtis pagerės.
Bet ar situacija Lietuvoje jau atitiks Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvenciją?
Konvencija yra svarbesnė už kitus Lietuvos Respublikos teisės aktus.
Ką ji kalba apie žmogaus neveiksnumą?
Tai aiškina profesorius Jonas Ruškus.
Jis sako, kad Lietuvos įstatymų pakeitimai dar ne visai atitinka Konvencijos nuostatas.
Pagal Žmogaus teisių modelį neįgalusis yra visavertis žmogus.
O visi žmonės turi teisę patys priimti sprendimus, kurie susiję su jų gyvenimu.
Psichinių gebėjimų sutrikimas arba protinių gebėjimų sutrikimas negali būti priežastis atimti žmogui teisinį veiksnumą.
Tokiam žmogui turi būti suteikta pagalba priimant sprendimus.
Jam turi padėti neįgaliųjų organizacijos ir valstybė.
Pirmiausia reikia atsižvelgti į neįgalaus asmens norus ir teises.
Dažnai neturintys negalios žmonės nemoka atpažinti, ko nori žmogus su negalia.
Jonas Ruškus siūlo Lietuvoje visiškai atsisakyti neveiksnumo instituto.
Reikia kurti tokią teisinę sistemą, kuri nepažeistų neįgalaus žmogaus teisių.
