Pasaulyje ši diena minima daugiau kaip 50 metų.
Pirmiausia ją pradėjo švęsti Jungtinės Amerikos valstijos.
Lietuvoje Tarptautinė baltosios lazdelės diena minima nuo 1992 metų.
Baltoji lazdelė yra ne šiaip lazda.
Ji speciali, skirta neregiams.
Lazdelių yra įvairių: sulankstomų, vientisų, plonų ir storesnių.
Šiuo metu pasaulyje labiausiai paplitusi ilgoji baltoji lazdelė.
Taisyklingai naudojama ji neregį apsaugo nuo daugelio kliūčių.
Vaikščioti su baltąja lazdele akluosius moko mobilumo mokytojai.
Aklieji su lazdomis vaikščiojo nuo seniausių laikų.
Bet ilgą laiką lazda buvo gėdos ženklas.
Neregio lazda nuo „ubago“ lazdos nedaug skyrėsi.
Po Pirmojo pasaulinio karo pradėta suprasti, kad lazdelė nematančiam žmogui gali padėti.
Lietuvoje vaikščioti su baltosiomis lazdelėmis pradėta mokyti 1991 metais.
Vienas pirmųjų mobilumo mokytojų buvo Juozas Daunaravičius.
Jis pasidalijo savo prisiminimais.
Kai pradėjo mokyti akluosius vaikščioti savarankiškai, daugeliui vilniečių tai buvo neįprasta.
Žmonės atsisukdavo po keletą kartų.
Senesnės močiutės sustodavo lyg matytų stebuklą.
Neregio šeimos nariams būdavo nejauku.
Jie net patardavo nejuokinti žmonių.
Ir palikti lazdą namuose.
Laimė, dabar yra kitaip.
Niekas nesijuokia ir nesistebi.
Vaikščioti lazdele galima išmokti ne tik Vilniuje, bet ir Kaune, Klaipėdoje, kituose Lietuvos
miestuose.
Vaikai su lazdelėmis pradeda vaikščioti jau nuo pirmųjų klasių.
Bet turi būti pritaikyta ir aplinka.
Baltoji lazdelė stringa tarp ištrupėjusių šaligatvio plytelių.
Atsimušusi į įvairias kliūtis, lazdelė linksta ir greičiau susidėvi.
Lazdelė neregio neapsaugo nuo iškabų ir medžių šakų.
Kanalizacijos šuliniai dažnai yra paliekami atviri.
Todėl neregiai dažnai renkasi lydintį žmogų, o ne lazdelę.
