Pirmą kartą ji paminėta 1992-aisiais.
Ta proga įvairiose šalyse rengiamos konferencijos, minėjimai, atidaromos parodos.
Smagią šventę surengė „Pagalbos ir informacijos šeimai tarnyba“.
Ji vyko Vilniaus edukaciniame centre.
Negalią turintys žmonės šoko, dainavo, skaitė eiles.
Kalbėta ir apie tai, dėl ko susergama psichikos ligomis.
Ir kaip gera nuotaika, mieli užsiėmimai padeda sveikti.
Svarbu išmokti džiaugtis mažais dalykais – saulėtu rytu ar gražiai nugeltusiu medžiu.
Edukaciniame centre dirba Vilma Kunsmonaitė.
Su centro lankytojais Vilma šventei rengėsi visą savaitę.
Vieni puošė patalpas, kiti tepė sumuštinius, dar kiti repetavo.
Arba dėliojo mandalą lauke.
Centro lankytojai patys pasiūlė vaidinti sakmę „Eik į saulę ir nepamesk svajonės“.
Trumpą spektaklį suvaidino Valdas, Tomas ir Denisas.
Ypač stengėsi nesuklysti Denisas.
Jis neseniai atvyko į Lietuvą iš Ukrainos, Donecko srities.
Jam sunku kalbėti lietuviškai.
Mokytis dainų padėjo muzikos vadovė Julija Kovalenko.
Skambėjo „Vėl švieski“, „Piemenaitė“, „Su gandrais ir su lapais žaliais“ ir kitos dainos.
Padainuoti išdrįso ir Maksimas.
Jis ‒ svečias iš Karoliniškių psichikos sveikatos centro.
Maksimas padainavo Gyčio Paškevičiaus „Dalužę“ ir vieną savo kūrybos dainą.
Į sceną lipo ir kiti šventės dalyviai.
Ruslanas atvyko iš Naujosios Vilnios savarankiško gyvenimo namų.
Jis jau yra išleidęs savo eilėraščių knygelę.
Trumpą eilėraštuką padeklamavo ir Tomas.
Lietuvių poetų eiles skaitė Jelena ir Erika.
Daiva iš Žirmūnų Psichikos sveikatos centro kviečia ateiti į centrą savo pažįstamus žmones su
negalia.
Švente džiaugėsi ir Vladas.
Jis sakė, kad stengėsi dalyvauti visur.
Padėjo rašyti scenarijų ir parinkti kūrinius.
Tomas pasigyrė geresne sveikata.
Gydytojų komisija jam suteikė jau ne pirmąją, o antrąją neįgalumo grupę.
Tomas mano, kad tai yra centro nuopelnas.
Šventės dalyviai ilgai nesiskirstė.
Jie šoko, dainavo, bendravo tarpusavyje, fotografavosi.
Kiekvienas svečias gavo po žmonių su negalia parengtą dovanėlę.
