kartu su sveikaisiais.
Bet daugelis nežino, kaip elgtis su žmonėmis, kurie turi proto negalią.
Žmonių su proto negalia pasiekimai paprastesni.
Tai gali būti šypsena, apkabinimas ar draugiškas žvilgsnis.
Ina yra ištekėjusi.
Ji turi du vaikus, berniuką ir mergaitę.
Berniuko vardas Deividas.
Jis yra jaunesnis.
Deivido raida yra sutrikusi.
Tai reiškia, kad jis elgiasi kitaip negu daugelis vaikų.
Ina pasakoja apie savo šeimos gyvenimą.
Deividas gimė neišnešiotas.
Jis gimė anksčiau nei paprastai gimsta vaikai ir mažiau svėrė.
Dėl to jau iš pat pradžių mama su juo dažnai lankydavosi pas gydytojus.
Ji patikėjo, kad viskas bus gerai.
Po poros metų šeima pastebėjo, kad Deividas neatsiliepia kviečiant jį vardu.
Iš pradžių Ina su vyru galvojo, kad jis kurčias.
Tačiau išgirdęs mėgstamą reklamą Deividas atbėgdavo prie televizoriaus.
Tada gydytojai pasakė, kad Deividui yra įvairiapusis raidos sutrikimas.
Deivido sesė Diana yra už jį vyresnė.
Jai greitai bus trylika metų.
Diana yra paprasta, sveika mergaitė.
Ji vaikšto į būrelius.
Susitinka su draugais.
Džiaugiasi savo pasiekimais.
Kartais kiti vaikai Dianai pasako apie brolį ką nors nemalonaus.
Ji dėl to nuliūsta.
Mama sako, kad į skaudžius žodžius neverta kreipti dėmesio.
Jų šeima turi būti vieninga ir stipri.
Ina toliau pasakoja apie Deividą.
Deividas puikiai supranta, kaip jis turi elgtis.
Tačiau, kaip ir visi tokio amžiaus vaikai, ne visuomet klauso.
Būna, kad jis supyksta ir mušasi.
Bet būna, kad prieina, apkabina, nusišypso ir pabučiuoja.
Neseniai šeima įsigijo naują televizorių.
Deividas mėgdavo žiūrėti animacinius filmukus.
Kartą filmukas pasibaigė per greitai.
Tada Deividas paėmė kamuolį ir metė jį į televizorių.
Deivido mama dėl to nesupyko.
Jai svarbiausia, kad Deividas nesusižeidė pats.
Šeima gyvena penktame aukšte.
Deividas viską mėgsta mėtyti pro langus.
Jis išmeta šaukštus, žaislus, mamos ar sesės papuošalus.
Mama bijo, kad jis neiškristų pats.
Todėl visi langai ir durys būna užrakinti.
Deividas neseniai išmoko naudotis kompiuteriu.
Berniuką reikia mokyti atskirai.
Jis negali eiti į klasę, kurioje yra dar dvidešimt penki vaikai.
Jis trukdytų jiems susikaupti.
Negalėtų susikaupti ir pats.
Iki šiol Deividas lankė specialiąją mokyklą.
Klasėje buvo septyni vaikai ir dvi kantrios auklėtojos.
Deivido mama joms labai dėkinga.
Darželyje Deividas lankė grupę, kurioje buvo vienas stipresnis vaikas.
Tas vaikas dažnai būdavo piktas.
Deividas išmoko gintis.
Jis iki šiol su vaikais bendrauja pagal tai, koks kitas vaikas yra.
Su stipriaisiais nebendrauja ir kimba prie silpnesniųjų.
Deividui nepatinka bendrauti su kitais žmonėmis.
Darželio grupėse jis nenoriai, bet išbūna.
Tačiau nedalyvauja renginiuose.
Jis bijo vietų, kur yra daug žmonių.
Deivido mama tokius renginius nufilmuoja ir parodo jam namuose.
Taip Deividas išmoksta dainelių ir atkartoja kitų vaikų judesius.
Su Deividu sunku keliauti.
Į svetimus automobilius jis nelipa.
Į autobusus jis lipa tik tada, kai ten būna labai mažai žmonių.
Deividas yra gražus vaikas.
Todėl kiti žmonės nė neįtaria, kad jam kažkas gali būti ne taip.
Kartą autobuse šalia važiavo kokių aštuoniolikos metų jaunuolis.
Po kelių minučių jis atkišo Deivido mamai savo mobilųjį telefoną.
Ten buvo parašyta: „Jūsų vaikas labai neišauklėtas“.
Deivido mama tik linktelėjo.
Jaunuolis dar kartą parodė tą patį tekstą.
Deivido mamai buvo skaudu.
Ji ištraukė sūnaus neįgaliojo pažymėjimą ir parodė jį jaunuoliui.
Jis šiek tiek palaukė.
Tada vėl atkišo mobilųjį telefoną.
Ten buvo parašyta: „Atsiprašau“.
Kartą rudenį mama su Deividu plaukė į ekskursiją po Druskininkus.
Deividas sugalvojo nusiauti ir išmetė savo dar visai naujus batukus per bortą. Visi žiūrėjo.
Mama negalėjo šokti į vandenį paskui batukus.
Todėl tik nusijuokė.
Deivido mama mano, kad svarbiausia rasti būdą, kaip su juo bendrauti.
Iš pradžių gydytoja net netikėjo, kad Deividas ko nors išmoks.
Bet po metų pripažino, kad klydo.
Deividas moka ne tik lietuvių, bet ir lenkišką bei rusišką abėcėles.
Jis ne tik pažįsta raides, bet gali parašyti kiekvieną abėcėlės raidę paeiliui.
Skaityti Deividas moka net labai gerai.
Jis niekad nemėgo pasakų.
Vietoj jų prieš miegą mama traukdavo korteles ir pažindindavo jį su raidėmis: „a – tai audra, s
– tai saulė“.
Deividas pajunta, kurie žmonės jį mėgsta, o kurie ne.
Prie tų, kurie nusiteikę priešiškai, jis net nesiartina.
Kitam pakanka vos prieiti, ir Deividas pats pribėga ir jį apsikabina.
Jis jaučia gerus žmones.
Deivido mama tiki, kad jis supranta žymiai daugiau nei mes visi.
Tik nemoka to pasakyti žodžiais.
Gydytojai patarė naudoti specialias korteles.
Namie toks bendravimo būdas tinka.
Bet Deivido mama negali visur nešiotis lagamino su kortelėmis ir jas traukti, kad sužinotų, kas
Deividą domina.
Jos tikslas yra išmokyti sūnų savarankiškumo.
