Parkinsono liga nebėra nuosprendis

Lietuvoje Parkinsono liga serga apie 11 tūkst. žmonių. Dažniausiai ji diagnozuojama 55-erių ir vyresnio amžiaus sulaukusiems žmonėms. Tačiau kai kuriems ligoniams pirmieji požymiai gali pasireikšti ir sulaukus keturiasdešimties ar net anksčiau. Vyrai ir moterys šia liga serga vienodai dažnai. Lėtinė neurodegeneracinė Parkinsono liga progresuoja ir ilgainiui tampa negalios priežastimi.

„Klasikiniai Parkinsono ligos požymiai – judėjimo sutrikimai, drebėjimas, sulėtėję judesiai, sumažėjusi jų amplitudė, pusiausvyros sutrikimai. Tačiau pacientus vargina ir nemotoriniai sutrikimai – susilpnėjusi uoslė, prasta nuotaika, nerimas, užkietėję viduriai, sutrikusi lytinė funkcija bei šlapinimasis, pablogėjęs miegas ir pažinimo funkcijos. Nemotorinių simptomų atsiranda dar anksčiau nei judėjimo sutrikimų“, ‒ sako gydytoja neurologė, medicinos mokslų daktarė Rūta Kaladytė-Lokominienė.

Jos teigimu, Parkinsono liga diagnozuojama įvariose įstaigose, kur dirba neurologai. Ji nustatoma remiantis klinikiniais simptomais, taip pat atlikus įvairius tyrimus. Tačiau ypač sudėtingais atvejais žmonės siunčiami konsultuotis į universitetines klinikas. Nuo 2010-ųjų Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose įkurtas Parkinsono ligos ir judėjimo sutrikimų kabinetas, vėliau – Respublikinis koordinacinis Parkinsono ligos, distonijų ir kitų judėjimo sutrikimų centras. Čia pacientus konsultuoja patyrę specialistai, kurie dirba ir mokslinį bei edukacinį darbą, bendradarbiauja su kolegomis iš Europos bei kitų šalių. Priežastys – neaiškios

Pasak R. Kaladytės-Lokominienės, Parkinsono ligos priežastys kol kas nėra visiškai aiškios. Liga išsivysto dėl genetinių ir aplinkos veiksnių sąveikos. Tik nedidelę dalį ligos atvejų lemia konkrečios genetinės mutacijos.

„Polinkis sirgti Parkinsono liga gali būti paveldėtas. Tačiau liga pasireiškia tuomet, kai prisideda ir neigiamas išorinis poveikis – tai gali būti apsinuodijimas sunkiaisiais metalais, stresai, uždegiminės ligos ar panašiai“, ‒ aiškina neurologė.

Jos teigimu, per pastaruosius penkiolika metų gerokai pasikeitė ligos pobūdis. Dabar jau sunku pasakyti, kaip ji progresuos vienam ar kitam pacientui. „Galime pasakyti, kaip ji progresuodavo prieš tris dešimtmečius. Tuomet jau po dešimties metų atsirasdavo pirmųjų negalios požymių, o po dvidešimties žmogus tapdavo visiškai nesavarankiškas. Dabar yra kitaip. Naujausi, moderniausi vaistai lėtina ligos progresavimą, sukuria geresnę gyvenimo kokybę. Pacientai gali tikėtis sulaukti, kol bus sukurti ir išbandyti nauji, tobulesni ligos eigą modifikuojantys vaistai“, ‒ sako R. Kaladytė-Lokominienė.

Pasak gydytojos, pastaruoju metu naujų Parkinsono ligos atvejų visame pasaulyje fiksuojama dažniau. Ne išimtis – ir Lietuva. Prognozuojama, kad sergančiųjų Parkinsono liga netrukus padvigubės. „Ligos atvejų daugėja ne tik dėl ilgėjančios žmonių gyvenimo trukmės, tačiau ir dėl naujų veiksnių, kurių nebuvo prieš šimtą metų – užterštos aplinkos ar besikeičiančio genetinio fondo. Dėl šių priežasčių žmogaus organizme susiformuoja nenormalus baltymas – alfa-sinukleinas, kuris sutrikdo informacijos perdavimą iš vienos nervų sistemos ląstelės į kitą.Tai lemia šių ląstelių funkcijos silpnėjimą, o ilgainiui – ir žūtį. Tuomet nervų sistemoje sutrinka biocheminė pusiausvyra, pritrūksta svarbaus mediatoriaus – dopamino“, ‒ apie ligos kilmę pasakoja mokslų daktarė.

Kol kas – neišgydoma Pasak neurologės, kol kas Parkinsono ligos išgydyti neįmanoma, tačiau galima sulėtinti jos progresavimą, sumažinti pacientus kamuojančius ligos simptomus. „Kiekvienam žmogui parenkame individualų gydymą, deriname vaistus ir nemedikamentinius metodus. Patyręs gydytojas neurologas sprendžia, kokių vaistų skirti, kokie geriausiai pašalina simptomus ir lėtina ligos progresavimą. Kompleksinis požiūris į kiekvieną pacientą, racionalus vaistų derinimas suteikia galimybę žmonėms kiek įmanoma ilgiau išlikti aktyviems“, ‒ tikina gydytoja.

Labai svarbu, kad pacientas pas medikus lankytųsi reguliariai, būtų nuolat stebimas. R. Kaladytė-Lokominienė sako, jog gydymo taktiką reikia peržiūrėti kas pusę metų. „Liga progresuoja, atsiranda vis kitų veiksnių, be to, mūsų pacientai dažnai serga dar ir kitomis ligomis. Todėl būtina iš naujo peržiūrėti vaistų dozes, atsižvelgti į pašalinius reiškinius. Tik prižiūrimas pacientas gali gyventi visavertį gyvenimą“, ‒ sako neurologė.

Pasak gydytojos, jei vaistai nepadeda sumažinti labiausiai žmogų varginančių simptomų, Parkinsono liga gydoma ir chirurginiais būdais. Pacientui į smegenis implantuojamas elektrinis stimuliatorius, kuris veikia tam tikrus smegenų centrus. Kiekvienam pacientui parenkamas individualus stimuliatoriaus dažnis, kuris koreguoja nevalingus judesius bei suteikia galimybę sumažinti vartojamų vaistų kiekį.

Be to, pastaruoju metu pasaulyje kuriamas genų inžinerijos metodu pagrįstas Parkinsono ligos gydymo būdas, kuris leidžia pakeisti „klaidingus“ genus sveikais. Taip užtikrinama arba atkuriama normali struktūrinė ir biocheminė pusiausvyra galvos smegenyse. Biologinės terapijos būdu sukurtos vakcinos apsaugo nuo pakitusio alfa-sinukleino žalingo poveikio. Vyksta klinikiniai šių ir panašių gydymo metodų tyrimai, kurių rezultatai paaiškės po kelerių metų. Šiuo metu net ir gydoma liga progresuoja, žmogus anksčiau ar vėliau tampa neįgalus. Negalia pripažįstama tuomet, kai pacientas tampa nedarbingas. „Jei žmogaus darbas susijęs su aukštais motoriniais reikalavimais, pavyzdžiui, muziko, dailininko, sportininko ar chirurgo, jis anksčiau netenka gebėjimo dirbti. Žmogui, dirbančiam paprastesnį darbą, profesiniai įgūdžiai išlieka ilgiau“, ‒ kalba gydytoja.

Pasak neurologės, ligos „veidas“ pastaruoju metu keičiasi iš esmės. „Kai kurie žmonės serga penkiolika metų, ir vis dar tebėra savarankiški. Tačiau, jei ligos forma sunkesnė, jei nepavyksta pritaikyti tinkamų vaistų, jau po dešimties metų pacientui tenka keisti gyvenimo būdą“, ‒ aiškina mokslų daktarė.

R. Kaladytė-Lokominienė sako, jog geresnei gyvenimo kokybei išsaugoti labai svarbus ir paciento požiūris į savo ligą. Jei žmogus nusiteikęs optimistiškai, yra fiziškai aktyvus, turi mėgstamos veiklos, liga progresuoja lėčiau. „Pozityvus mąstymas yra labai svarbus. Su Parkinsono liga reikia išmokti gyventi kaip ir su kiekviena kita lėtine liga. Kuomet žmogus deda visas pastangas, jo gyvenimo kokybė būna geresnė“, ‒ tikina gydytoja.

Neurologės teigimu, labai svarbu ir tai, kad pacientas laikytųsi gydytojų nurodymų, jų rekomenduoto režimo, vartotų skirtus vaistus. Pacientams reikšminga ir artimųjų pagalba, tinkamas požiūris į ligą, sergantįjį. „Išgirdus Parkinsono ligos diagnozę, krizė gali ištikti ne tik pacientą, bet ir jo artimuosius. Svarbu, kad artimieji neišsigąstų, sutelktų pozityvias mintis, galvotų apie sergantį žmogų, o ne apie save. Reikia skatinti kasdienį sergančiųjų fizinį ir psichinį aktyvumą, priminti jiems apie vaistus. Šiais metais Europos Parkinsono ligos asociacija pasaulinę Parkinsono ligos dieną kviečia susivienyti.Tik veikiant visiems kartu, ligą galima valdyti optimaliai“, ‒ kalba R. Kaladytė-Lokominienė.

Pasak gydytojos, svarbios ir pacientų žinios apie ligą, taip pat ‒ tarpusavio bendradarbiavimas. Lietuvoje jau dvi dešimtis metų veikia Lietuvos Parkinsono ligos draugija. Jos veikla įvairiapusė. Draugijos nariai renka informaciją apie naujausius, moderniausius Parkinsono ligos gydymo būdus, siekia, kad jie būtų taikomi ir Lietuvoje. Taip pat rūpinamasi, kad būtų visiškai kompensuojami ligai gydyti skirti vaistai, pacientams būtų teikiamos kokybiškos reabilitacijos paslaugos. Labai svarbios ir pacientų tarpusavio pagalbos grupės, kur pacientai vieni iš kitų mokosi susigyventi su liga.

Sergančiųjų Parkinsono liga simbolis – raudona tulpė su baltu dryžiu vidinėje vainiklapio dalyje. Pasak R. Kaladytės-Lokominienės, žvelgiantieji į šią gėlę mato vilties liepsnelę. Ženklelį su šiuo simboliu segi tie, kurie serga Parkinsono liga, dirba su sergančiaisiais, juos prižiūri ar tiesiog solidarizuojasi su ligoniais.

Šios tulpės veislę 1980-aisiais išvedė Parkinsono liga sergantis olandų gėlininkas J. W. S. van der Wereldas. Pagerbiant ligą aprašiusį mediką, tulpė pavadinta dr. James᾽o Parkinsono vardu. 2005 m. balandžio 11 d. devintojoje pasaulinėje Parkinsono ligos dienos konferencijoje Liuksemburge raudonai balta tulpė pripažinta pasauliniu Parkinsono ligos simboliu.