Nutukimas – ne estetinė problema
A. Jankauskienė sako, kad Lietuvoje nutukimo paplitimas tarp vaikų nėra toks didelis kaip Vakaruose, tačiau problema, turinti įtakos vaiko gyvenimo kokybei, jau egzistuoja. „Neretai matau jaunus lieknus tėvus, o dešimties metų vaikas – jau gerokai apvalus. Kalbėti apie nutukimą ir pradėti jį gydyti dar ankstyvame amžiuje yra kur kas geriau, nei laukti, kol vaikas užaugs. Nutukę vaikai dažniau patiria socialinę diskriminaciją, labiau linkę į depresiją, jiems trūksta savigarbos, o ką jau kalbėti apie ligas, besivystančias dėl nutukimo, kurios turi rimtų pasekmių net ir vyresniame amžiuje“, – tikina A. Jankauskienė.
Pasak prof. M. Miglino, nutukimas visada kenkia, bet tik laikui bėgant tampa aišku, kiek žalos jis padarė organizmui. Įsisenėjęs ir itin didelis nutukimas sukelia daugybę ligų, ardo visą organizmo sistemą. Jis itin kenkia inkstų funkcijos veiklai, todėl gali išsivystyti lėtinės inkstų ligos: inkstų akmenligė, vėžys, taip pat inkstų ir šlapimo organų infekcijos bei anomalijos. Dėl nutukimo sukeltų insktų problemų gali prireikti dializių, o vėliau netgi inksto transplantacijos.
Kad nutukimas vaikystėje sukelia įvairių inkstų ligų vyresniame amžiuje rodo ir tyrimai. Mokslininkės Rong Wang tyrimo rezultatai atskleidė, kad 24–33 proc. visų inkstų patologijų gali būti siejama su nutukimu vaikystėje.
Sprendimas – peržiūrėtas gyvenimo būdas
Nutukimui didelės įtakos turi daugelis veiksnių, tokių kaip genai, naujosios technologijos, suvartojamų kalorijų kiekis bei kiek jų sunaudojama. Tačiau, pasak medikų, vienas pagrindinių veiksnių – mažas fizinis aktyvumas. 6 iš 10 vaikų (9–13 metų amžiaus) nedalyvauja jokiose fizinio aktyvumo programose už mokyklos ribų, normaliai nesivysto jų raumenys. Vaikų nefrologė A. Jankauskienė sako, jog svarbus veiksnys sprendžiant nutukimo problemą yra tėvų požiūris į vaiko gyvenimo būdą. „Tėvai neturėtų numoti ranka į didėjantį vaiko svorį ir dėl to atsirandančias ligas. Svarbu sekti vaiko svorį, stebėti jo sveikatą ir rūpintis kasdiene jo mityba. Tėvai dažnai nematuoja vaiko kraujo spaudimo, nekreipia dėmesio į augantį svorį. Jų manymu, tai paaugliams būdingas hormonų disbalansas. Jie nekreipia dėmesio į naktinį vaikų šlapinimąsi, manydami, jog augant tai praeis“, – apgailestauja profesorė.
Visgi A. Jankauskienė mano, kad problemai išspręsti reikia keisti ne tik tėvų požiūrį. Mokykloje, darželyje ir bendruomenėje taip pat turėtų būti didesnis fizinis aktyvumas, svarbu, kad būtų laikomasi sveikos mitybos principų. „Kuo nuosekliau vaikas bus mokomas sveikos gyvensenos principų, tuo didesnė tikimybė, kad užaugęs vaikas vadovausis jais ir bus atidesnis savo kūno pokyčiams“, – sako vaikų nefrologė prof. A. Jankauskienė.
