„Turiu pasakyti, kad pirmininko (M. Lingės – ELTA) registruotas projektas, mano manymu, yra geresnis (už Vyriausybės siūlymą – ELTA). Ir kalbant apie horizontalų ir vertikalų teisingumo principo išlaikymą, atsiranda tam tikri momentai, bet Vyriausybės siūlomam NT mokesčio įstatymo projektui ir visai koncepcijai pritarti negalima“, – trečiadienį Seimo BFK klausymų metu teigė A. Butkevičius.
„Mano manymu, NT mokesčio įstatymas turėtų būti taikomas NT mokesčių verčių sumai ir taikant arba medianą, arba vadinamą mokestinį kreditą“, – akcentavo jis.
Nors parlamentaras tikino, kad M. Lingės siūlymas yra geresnis, tačiau politikas pažymėjo, kad prie jo taip pat dar reiktų „papildomai padirbėti“.
Finansų ministerija: Lietuvoje turto mokesčio pajamos sudaro vos 0,3 proc. BVP
Tuo tarpu finansų viceministrė Rūta Bilkštytė pristatydama Vyriausybės siūlomą NT mokesčio modelį tvirtino, kad jis susijęs su „Naujos kartos Lietuva“ plano įgyvendinimu bei didesnių papildomų pajamų užtikrinimu savivaldybių biudžetams.
„NT mokesčio plėtra susijusi su Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ įgyvendinimu, nes jame be priemonių teisingesnei ir ekonomikos augimui palankesnei mokesčių sistemai pasiekti numatomi ir atitinkami Lietuvos įsipareigojimai priimant sprendimus dėl ekonomikos augimo, nestabdančio šaltinių apmokestinimo plėtros“, – sakė R. Bilkštytė.
„Turto mokesčio pajamos Lietuvoje sudaro 0,3 proc. BVP, o ES valstybėse vidutiniškai – 1,2 proc. BVP, EBPO valstybėse – 1 proc. BVP. Tačiau, nors NT mokesčio įstatymas pastaraisiais metais buvo kelis kartus keistas vis plečiant mokesčio bazę (...), vis dėlto tai neužtikrina tvarumo ir papildomų pajamų savivaldybių biudžetams“, – aiškino ji.
BFK pirmininkas M. Lingė pirmadienį pasiūlė sudaryti galimybę pačioms savivaldybėms nusistatyti tarifus dėl NT apmokestinimo. Jo registruotame siūlyme numatoma, kad vietoje 0,06 proc. lengvatinio tarifo pagrindiniam gyvenamajam būstui, savivaldybės pačios galėtų nusistatyti tarifus 0,05–4 proc. intervale.
Politikas tikino siūlantis vadovautis žemės mokesčio analogija, kuomet mokestis renkamas į savivaldybių biudžetus, o jos pačios nusistato tarifus 0,01–4 proc. intervale.
Vasaros pabaigoje posėdžiavusi koalicinė taryba sutarė apie prieštaravimų tarp valdančiųjų sukėlusią mokesčių reformą toliau diskutuoti atskirais etapais ir skiriant tam pakankamai laiko. Neatmetama, kad dalis diskusijų galėtų nusikelti ir į kitus metus.
Vyriausybės pateiktoje mokesčių reformoje numatomi didesni mokesčiai daliai dirbančiųjų individualiai. Priėmus pakeitimus, daugiau asmenų turėtų mokėti nekilnojamojo turto mokestį, keistųsi kai kurių lengvatų taikymo tvarka, būtų įvesta minimali nedarbo išmoka.
Pateiktame Nekilnojamo turto mokesčio įstatymo projekte siūloma padidinti fizinio asmens pagrindinio gyvenamojo būsto neapmokestinimo riba nuo 1 iki 1,5 savivaldybės NT verčių medianos.
Projekte dar siūloma, kad pagrindiniam fizinio asmens gyvenamajam būstui būtų taikomas progresinis apmokestinimas. Dalis tarp 1,5 ir 2 savivaldybės NT verčių medianų būtų apmokestinama 0,06 proc. tarifu, o viršijanti 2 medianas – 0,1 proc.
Finansų ministerija skaičiuoja, kad priėmus tokius pakeitimus, vidutinis mokestis už gyvenamąjį būstą gyventojui siektų 16 eurų per metus, o du trečdaliai gyventojų mokesčio nemokėtų. Surinktos pajamos atitektų savivaldybėms.
Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus yra tvirtinęs, kad dabar esanti NT apmokestinimo sąranga šalyje yra gera, tačiau jos parametrai – tobulintini. Pasak jo, dabar NT apmokestinimas veikia kaip prabangos mokestis ir jis neturėtų būti taikomas pagal savivaldybes.
